Trys savivaldybės suka galvas, kodėl gyventojai nesiskiepija: nebežino, ko dar imtis

Kol vienos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Neringa, gali trimituoti paskiepijusios jau 100 proc. savo gyventojų nuo COVID-19, kitose, deja, paskiepytųjų procentas nesiekia nė 40 proc. Priežasčių, kodėl šių savivaldybių gyventojai nenori skiepytis, yra įvairių – vieni bijo, kiti kol kas tenkinasi po ligos įgautu imunitetu. Tačiau savivaldybių vadovams, atrodo, jau svyra rankos, bandant įkalbėti savo gyventojus skiepytis.

Trys vangiausiai besiskiepijančios savivaldybės – Šalčininkų, Vilniaus bei Klaipėdos rajonai. Nors pastaroji pagal savo skiepijimosi rodiklius dar neatrodo taip prastai ir paskiepijo 50,5 proc. gyventojų.

Tačiau Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose vakcinavimas vysta vangiausiai visoje šalyje. Vilniaus rajone paskiepyta 48,7 proc. gyventojų, Šalčininkų rajone – 37,5 proc.

Papildomų paskatinimų nebenaudoja

Šiuo metu, Šalčininkų rajono savivaldybės duomenimis, kasdien pasiskiepija po 100–150 vietos gyventojų. Nors tempai maži, savivaldybė tikisi, kad gyventojų srautas padidės nuo rugsėjo 13-osios įvedus apribojimus gyventojams be galimybių pasų.

„Galbūt, kai bus visi sugriežtinimai, galbūt žmonės pagalvos ir eis daugiau skiepytis“, – tv3.lt sakė savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič.

Na, o iki tol savivaldybė pripažįsta nebenaudojanti papildomų skatinimo priemonių dar nepasiskiepijusiems gyventojams.

„Šiuo metu papildomų priemonių nenaudojame. Išvažiuojame į kaimus, per seniūnijas. Turim dar telefoną, kuriuo žmonėms padedame užsiregistruoti, jeigu patys negali užsiregistruoti. Taip pat galima ketvirtadieniais be registracijos ateiti pasiskiepyti“, – vardijo R. Sokolovič.

Jos teigimu, pavasarį ir vasarą savivaldybė gyventojus skiepytis nuo COVID-19 ragino skambučiais, taip pat prie bažnyčių ar parduotuvių, tačiau tai nedavė norimų vaisių.

„Žmonės net pykdavo, kad baikite, jūs jau mums nusibodote, buvo tokių, kurie tikrai nenorėjo klausytis šito.

Mes ir prie bažnyčios turėjome palapinę, ir prie „Maximos“ bandėme. Kažkaip žmonės bėga, nenori, o kiti sako, kad žino, – kas nori, tas ateis į vakcinavimo centrą. Kažkaip specialiai dabar neverčiame žmonių, galvojame, kad jie patys ateis“, – sakė savivaldybės atstovė.

Dalis Šalčininkų rajono gyventojų, jos teigimu, skiepytis bijo, kiti gi, įgavę natūralų imunitetą po ligos, skiepą atidėjo vėlesniam laikui.

„Pavasarį labai daug persirgo, tai sako, kad eis skiepytis rudenį. Dabar rudenį matome, kad trupučiuką daugiau nei vasarą norinčių yra“, – pastebėjo R. Sokolovič.

REKLAMA

Problema dėl jaunų gyventojų

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas tai pat pripažįsta, kad situacija dėl vakcinacijos savivaldybėje yra sudėtinga. Meras teigia, kad savivaldybė padarė viską, jog paragintų gyventojus skiepytis, o ko imtis dar, – nebesugalvoja.

„Mes turbūt padarėme tikrai daugiau nei tose savivaldybėse, kur geri tempai yra. Nes nuo pat pradžių mes vakcinacijos informaciją platinome ir su vaizdinėmis priemonėmis, ir su prekybos centrais, ir savo tinklapyje, ir su kunigais, ir loteriją organizavome, ir mobilius skiepijimo punktus. <...>

Ir savo, kaip politiko, reputacija rizikavau, nes vis tiek vasarą nemažai tų švenčių buvo, praktiškai visus sveikinimus atvažiavęs į šventę baigdavau raginimu skiepytis. Ką dar padaryti? Neįsivaizduoju“, – tv3.lt sakė B. Markauskas.

Merui sunku atsakyti, kodėl pusė gyventojų skiepijasi vangiai, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tarp nesiskiepijančiųjų didžiąją dalį sudaro jaunos šeimos su vaikais.

„Iš tiesų pas mus pagal amžiaus grupes vyresnės pakankamai neblogai skiepijasi. Blogiau yra su jaunesniais žmonėmis. Ir šitoje vietoje gal, aišku, ir yra bėda. Kadangi mūsų rajonas yra vienas jauniausių Lietuvoje, tai jaunos šeimos su vaikais. Ir ši grupė blogiausiai skiepijasi“, – pastebėjo B. Markauskas.

Jo manymu, savivaldybės naudotos priemonės jau išsemtos ir skiepyti atsisakančius žmones reikia bandyti pasiekti kitokiais būdais. Vienas jų, kaip teigia B. Markauskas, yra ribojimai.

„Smarkiau pajudėjo skiepijimas, kada buvo nutarta įvesti tam tikrus apribojimus žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję. Tai tas skiepijimas, tame tarpe ir mūsų savivaldybėje, pakankamai paspartėjo“, – kalbėjo meras.

Klaipėdos rajonas vis dar tikisi pasiekti 70 proc. pasiskiepijusių gyventojų rodiklį. B. Markausko skaičiavimais, kadangi porą savaičių kas savaitę savivaldybėje pasiskiepydavo po maždaug 2 tūkst. žmonių, rodiklį pasiekti būtų įmanoma rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.

REKLAMA

Dalis gyventojų bijo skiepų

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybė savo skiepijimosi tempų nelaiko prastais. Anot savivaldybės, daugiau gyventojų ėmė skiepytis iki rugsėjo 13-ąją įsigalios nauji apribojimai.

„Skiepijimo tempas Vilniaus rajone nėra vangus, gyventojai pastaruoju metu vis aktyviau renkasi skiepijimą. Tą sąlygojo ir Vyriausybės nustatyti ir artimiausiu metu įsigaliojantys ribojimai. Tikimės, kad šiuo metu esantis tempas augs arba bent jau nemažės“, – atsakyme tv3.lt rašė Vilniaus rajono savivaldybė.

Tiesa, kol kas savivaldybė nesiryžta prognozuoti, kada galėtų pasiekti tikslą paskiepyti 70 proc. savo gyventojų. Savivaldybės teigimu, dalis gyventojų nesiskiepija, nes turi po ligos susidariusį imunitetą, o kita dalis jų – bijo.

„Galimai jaučiama baimė COVID-19 vakcinos šalutiniam poveikiui, nepasitikėjimas skiepais“, – pridūrė savivaldybė.

Nepaisant gana nedidelių vakcinacijos tempų, Vilniaus rajono savivaldybė sako papildomomis priemonėmis nebeskatinanti vis dar svarstančių gyventojų, nes mano, kad tai nėra veiksminga.

Tačiau bandoma sukurti patogias sąlygas skiepytis.

„Jau nuo liepos mėnesio skiepijimas be išankstinės registracijos vyksta ne tik seniūnijų ambulatorijose, bet ir mobiliuose punktuose prie bažnyčių, parduotuvių, kultūros centrų, taip pat vykstančių lokalių Derliaus švenčių metu. 

Atvyksiančios mobilios skiepijimo komandos sulaukia nemažai norinčių pasiskiepyti, todėl toks būdas, kuomet skiepai yra arčiau gyventojų, pasiteisina. Be to, gyventojai, kurie neturi galimybės nuvykti iki vakcinavimo centro ar vakcinavimo komandos, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją dėl pavėžėjimo paslaugų“, – pagalbines priemones vardijo savivaldybė.

„Svarbu, kad būtų juntama atsakomybė dėl savo sprendimo nesiskiepyti“, – pridūrė savivaldybė.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 60 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 68,4  proc. žmonių.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi apie 4,37 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,03 mln. dozių.


Rašyti komentarą...
d
ddd
2021-09-09 11:02:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
teisingai,jokiu skiepu
Atsakyti
-9

A
2021-09-09 10:44:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Protingiausi žmonės!
Atsakyti
-13

C
Cxx
2021-09-09 12:25:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nenorite skiepu - priversime! O po to pasakysime, kas blogai su tais skiepais
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (64)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų