Nepakankamas moterų sąmoningumas ir įgūdžiai rūpintis savo sveikata yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra didžiausias Europos Sąjungoje. Tokią išvadą daro specialistai, įvertinę sociologinius Lietuvos moterų ir gydytojų tyrimus apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos moterų tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė (58,6 proc.) lietuvių pripažįsta sveikatos apsaugai ir profilaktikai skiriančios nepakankamai dėmesio. Net trečdalis Lietuvos moterų savo sveikatą patiki likimui. Būtent tiek lietuvių moterų (30,4 proc.) niekada nėra kreipęsi į specialistus dėl profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų, padedančių išaiškinti ikivėžinius pakitimus.
Kaip teigia Akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė gydytoja ginekologė doc. Audronė Arlauskienė, nesitikrindamos moterys kur kas labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu. „Moterų pasyvumas yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių didelį sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Siekiant užkirsti kelią šiai ligai, ypač svarbu reguliarūs Pap tepinėlių tyrimai, kuriais išaiškinama, ar gimdos kaklelyje yra žaizdelių, galinčių peraugti į gimdos kaklelio vėžį“, - sako doc. A. Arlauskienė.
Profilaktiškai kartą per metus ar dažniau pas ginekologus lankosi tik 33,8 proc. Lietuvos moterų. Apie valstybės finansuojamą patikros programą, kai kartą per trejus metus 30 metų sulaukusioms moterims nemokamai atliekamas Pap tepinėlio tyrimas, nieko nėra girdėję 47,1 proc. moterų. Paklaustos, apie kokias prevencijos priemones nuo gimdos kaklelio vėžio yra tekę girdėti, net 27 proc. moterų atsakė nemanančios, jog kas nors gali apsaugoti nuo vėžio, nes tai lemia likimas.
Pasak specialistės, tai, jog moterys į gydytojus linkę kreiptis tik tada, kai „prispaudžia reikalas“, gimdos kaklelio vėžio atveju dažnai tampa lemiamu momentu. „Gimdos kaklelio vėžys yra liga, kuria sirgdama moteris ilgą laiką, net kelerius metus, gali nejausti jokių ligos požymių. Todėl kreiptis pagalbos į specialistus, kai „prispaudžia reikalas“, dažnai būna per vėlu”, - sako doc. A. Arlauskienė.
Panašias išvadas teikia ir Lietuvos gydytojų apklausa. Jų teigimu net 88 proc. lietuvių moterų savo sveikata rūpinasi nepakankamai. Atsakydami į klausimą, kodėl savo sveikatos profilaktika moterys rūpinasi nepakankamai, gydytojai nurodo tokias pagrindines priežastis: laiko stoka ir įprotis į gydytojus kreiptis tik „prispaudus reikalui“ (66 proc.) bei abejingumas savo sveikatai arba tiesiog apsileidimas (62,3 proc.).
Gydytojai yra įsitikinę, jog kylant šalies pragyvenimo lygiui moterų dėmesys sveikatos profilaktikai augs. Taip teigia 87,3 proc. šalies gydytojų. Specialistai mano, kad įtakingiausi informacijos šaltiniai moterims yra asmeninės gydytojų konsultacijos (87,2 proc.) ir žiniasklaida: sveikatos laidos per televiziją (61,4 proc.), straipsniai ir konsultacijos moterims skirtuose žurnaluose (54,7 proc.), informacija specializuotuose laikraščių skiltyse (28,5 proc.).
Reprezentatyvias Lietuvos moterų ir gydytojų apklausas inicijavo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Tyrimus spalio mėnesį atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų grupė „Spinter tyrimai“. Moterų apklausoje dalyvavo 503 18-55 metų moterys iš didžiųjų Lietuvos miestų bei rajonų. Gydytojų apklausoje – 300 Lietuvos gydytojų: ginekologų, pediatrų, bendrosios praktikos gydytojų). Apklausos vykdytos naudojant standartizuotą betarpišką interviu.
