Vaikų skaičius mažėja, teigia Statitsikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 695,5 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Per 2006 m. vaikų sumažėjo 23,3 tūkst.
Per dešimtį metų nuo 1990 iki 2000-ųjų metų vaikų sumažėjo 125,4 tūkst. (12,6 proc.), o nuo 2000 metų – 175,8 tūkst. (20,2 proc.).
Gimstamumo lygis Lietuvoje - vienas mažiausių iš ES valstybių. Dvylika metų mažėjęs gimstamumas, nuo 2003 m. stabilizavosi ir per praėjusius metus šiek tiek padidėjo. 2006 m. gimė 31,3 tūkst. vaikų, arba 724 vaikais daugiau nei 2005 m., ir 1000 gyventojų teko vidutiniškai 9,2 naujagimio (1990 m. – 15,4, 2000 m. – 9,8, 2003 m. ir 2005 m. – po 8,9).
Tačiau Lietuvoje gimstamumo rodiklis vis dar išlieka vienas žemiausių iš ES valstybių (2006 m. Vokietijoje buvo 8,2, Slovėnijoje – 9,1, Austrijoje – 9,2)2. Aukščiausias gimstamumo rodiklis – Airijoje, kur 2006 m. 1000 gyventojų teko 15,1 naujagimio, Prancūzijoje – 13,0, Jungtinėje Karalystėje – 12,2.2
Šeimos su vaikais skursta
Gyvenimo lygis namų ūkiuose su vaikais žemesnis. Tyrimų duomenimis, namų ūkiuose, auginančiuose vaikus iki 18 metų amžiaus, 2006 m. vidutinės vartojimo išlaidos sudarė 568 litus vienam asmeniui per mėnesį (namų ūkiuose be vaikų – 740 Lt) ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 73 litais. Namų ūkių, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 80 procentų, o auginančių tris ir daugiau vaikų – 56 procentus vidutinio šalies lygio.
Kaip parodė gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai, namų ūkiuose su išlaikomais vaikais net 72 procentai asmenų 2005 m. gyveno būste, kur vienam asmeniui tenka mažiau negu vienas kambarys. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno 16 procentai asmenų. Kuo daugiau asmenų sudarė namų ūkį, tuo dažniau jis susidūrė su ankšto būsto problema. Nežiūrint to, išlaidos būstui išlaikyti 36 procentams namų ūkių su vaikais buvo labai didelė našta.
Dažna šeima su vaikais priversta nuolat riboti būtiniausių maisto produktų vartojimą, atsisakyti atostogų ne namuose, įsiskolinti išlaikydama būstą. Namų ūkiuose su vaikais savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga 67 procentams asmenų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – 24 procentams. Įsiskolinimų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 25 procentai namų ūkių su vaikais narių, žiemos metu pakankamai šildyti būsto negalėjo 31 procentas. Namų ūkiuose su vaikais 24 procentai asmenų nesusidūrė nei su viena iš išvardytų ekonominių problemų, visas keturias išvardytas problemas paminėjo 5 procentai asmenų. Sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais): šiuose namų ūkiuose su visomis išvardytomis problemomis susidūrė 14 procentų asmenų, šie namų ūkiai turėjo daugiausia būsto problemų. Kita daugiausia sunkumų patirianti grupė – namų ūkiai, susidedantys iš dviejų suaugusių ir trijų ar daugiau išlaikomų vaikų.
Pernai tėvų globos neteko 3006 vaikai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2006 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje buvo įrašyta 13,5 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 31,4 tūkst. vaikų. Apie du trečdaliai šeimų įrašyta į įskaitą dėl girtavimo. 2006 m., palyginti su 2000 m., socialinės rizikos šeimų sumažėjo 4,6 tūkst., jose augančių vaikų – 8,9 tūkst.
Pernai tėvų globos neteko 3006 vaikai, iš jų maždaug trečdalis buvo iki 7 metų amžiaus. Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Tik kas dvyliktas netekęs tėvų globos vaikas buvo našlaitis. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2006 metų pabaigoje našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų buvo 13,3 tūkst., iš kurių 58 procentai buvo globojami šeimose, 2 procentai – šeimynose ir 40 procentų – įvairiose vaikų globos įstaigose.
Nuo 2000 m. įvaikinamų vaikų skaičius padidėjo tris kartus. 2006 m. buvo įvaikintas 231 (2005 m. – 196) vaikas, iš jų trys ketvirtadaliai buvo iki 7 metų amžiaus. Beveik pusė (46 proc.) vaikų apsigyveno Lietuvoje, kiti išvyko gyventi į užsienį. Tarp Lietuvos gyventojų įvaikintų vaikų kas antras iki įvaikinimo buvo globojamas šiose šeimose. 2006 m., kaip ir 2005 m., daugiausia (51 proc.) užsieniečių įvaikintų vaikų išvyko gyventi į Italiją, 18 procentų – į JAV ir 17 procentų – į Prancūziją.
Mažieji kenčia nuo smurto
Daugiau užregistruojama nusikalstamų atvejų, kai nukenčia vaikai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 5,1 tūkst. vaikų, tai 186 vaikais daugiau nei 2005 m. Dažniausiai nukenčia (58 proc. nukentėjusių vaikų) 14–17 metų amžiaus paaugliai. Du trečdaliai nukentėjusiųjų – berniukai. Daugėja nukentėjusių šeimoje vaikų. 2006 m. nuo tėvų nukentėjo 730 vaikų, tai 38 procentais daugiau nei 2005 m. Nuo patėvių / pamočių ar įtėvių / įmočių nukentėjo 66 (2005 m. – 61), nuo globėjų – 16 (2005 m. – 10) vaikų.
2006 m. buvo nužudyta 18, sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 20 vaikų. 2006 m. užregistruota 2 tūkst. vaikų, nukentėjusių nuo plėšimų ir vagysčių (2005 m. – 2,2 tūkst.). Daugiau užregistruojama vaikų seksualinės prievartos atvejų. Vaikai sudaro daugiau nei pusę visų užregistruotų nukentėjusiųjų nuo šių nusikalstamų veikų. 2006 m. nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjo 272 vaikai (2005 m. – 239).
