Lenkijos vadovas džiaugėsi susitikimu su G. Nausėda ir aptartomis temomis.
„Pirmoji šalis, kurią aplankau šiame regione, yra Lietuva. Aš tuo labai džiaugiuosi. Tai yra aiškus signalas, kaip man ir prezidentui G. Nausėdai yra svarbu Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir atsakomybė už saugumą Vidurio Europos, Rytų Europos ir Baltijos regione, kas yra esminis mūsų bendros ateities dalykas“, – kalbėjo K. Nawrockis.
Pasak Lenkijos prezidento, susitikimo su G. Nausėda metu taip pat buvo aptarta Rusijos keliama grėsmė bei valstybių bendradarbiavimo galimybės, siekiant ją užkardyti.
„Susitikimo metu mes kalbėjome apie potencialų atsaką hibridinių grėsmių akivaizdoje <...>, sutarėme, jog tęsime mūsų karinių pajėgų bendradarbiavimą“, – pažymėjo Lenkijos lyderis.
Kalbėjosi su Trumpu
Praėjusią savaitę K. Nawrockis susitiko su JAV prezidentu D. Trumpu, todėl sulaukė klausimo, ar aptarė JAV pajėgų buvimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
„Žinoma, Lenkija, turėdama savo finansinį ir karinį potencialą, jaučiasi atsakinga už visą šį Europos regioną. Taigi, pokalbyje su prezidentu D. Trumpu šį Baltijos šalių ir Lietuvos klausimą taip pat palietėme.
Manau, kad prezidento D. Trumpo deklaracija išlaikyti JAV karius Lenkijoje ir galimybę plėsti tas jėgas yra gera žinia visam Vidurio Europos regionui ir Baltijos šalims“, – dėstė Lenkijos vadovas.
K. Narockio vizito metu D. Trumpas užsiminė apie galimybę siųsti daugiau karių į Lenkiją. Tiesa, netrukus po to užsienio žiniasklaida paskelbė, kad JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigus gaudavo ir Baltijos šalys.
„Žinoma, nėra mano atsakomybė kalbėti Lietuvos vardu, tačiau aš užsiminiau ir apie mūsų bendrą poreikį plėsti JAV ginkluotųjų pajėgų buvimą čia“, – teigė K. Nawrockis.
Galutinį sprendimą dėl JAV karinės paramos nutraukimo turės priimti amerikiečių parlamentas.
K. Nawrockis teigė susitikime su G. Nausėda sutaręs, kad D. Trumpas yra „vienintelis laisvojo pasaulio lyderis“.
„Taip pat pakartosiu, kad jis [D. Trumpas] yra tas laisvojo pasaulio lyderis, kuris gali saugumo architektūrą kažkaip pakreipti į mūsų pusę“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Nausėda: ši Trumpo žinutė reiškia, kad galime tikėtis diesnio JAV dėmesio
Savo ruožtu G. Nausėda dėkojo K. Nawrockiui, kad jis kėlė klausimą dėl JAV karių buvimo regione.
„Džiaugiamės, kad buvo pakankamai konkrečiai pasisakyta dėl Lenkijos, tačiau manome, kad ši žinutė reiškia ir tai, kad galime tikėtis JAV dėmesio taip pat ir visam regionui“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, Lietuva ir toliau sieks, kad JAV, Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų karių fizinis buvimas regione išliktų prioritetu. Pasak šalies vadovo, prioritetu liks ir spartus gynybos išlaidų didinimas, siekiant atitikti NATO viršūnių susitikimo Hagoje iškeltus kriterijus.
„Turime ir toliau <...> siekti, kad JAV dėmesys regionui liktų toks, koks buvęs, ar net sustiprėtų. Kaip prezidentas Nawrockis ir pažymėjo, kad tokia tikimybė ir tokia perspektyva yra visiškai įmanoma“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip jau buvo skelbta, praeitą savaitę K. Nawrockiui lankantis Vašingtone, D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad JAV galėtų dislokuoti daugiau karių Lenkijoje, besiribojančioje su Ukraina ir Rusija.
„Jei jie norės, dislokuosime ten daugiau karių“, – sakė JAV prezidentas, žurnalisto paklaustas, ar svarsto galimybę sumažinti amerikiečių karių skaičių regione, Ukrainai atremiant Rusijos invaziją, o Europai baiminantis, kad Vašingtonas yra pasirengęs perrašyti žemyno saugumo susitarimus.
2025 m. sausį, tarnybą Pabradėje pradėjo 11-asis JAV rotacinis batalionas. Devynių mėnesių tarnybą Lietuvoje atlieka du batalionai iš JAV 3-iosios pėstininkų divizijos, kurie treniruojasi su šalies kariais ir kitais sąjungininkais.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario.
Tuo metu JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Išsiskiria požiūris dėl Ukrainos narystės ES
K. Nawrockis sako, kad jo ir G. Nausėdos požiūris dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) išsiskiria.
G. Nausėda yra ne kartą paraginęs 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip konkrečią Kyjivo narystės Bendrijoje datą.
Tuo metu K. Nawrockis nuosaikiau vertina galimą Ukrainos prisijungimą prie ES. Lenkijos prezidentas taip pat neseniai blokavo premjero Donaldo Tusko Vyriausybės siūlomą įstatymą, pratęsiantį teisių užtikrinimą Ukrainos pabėgėliams bei priešinosi Ukrainos norui tapti NATO nare.
„Mes kiek kitaip su prezidentu žvelgiame į Ukrainos integraciją ES. Mūsų pokalbiai bus tęsiami kitame lygmenyje. <...> Aš neatmetu galimybės pilno solidarumo su Ukraina, bet čia yra reikalai tarp Lenkijos ir Ukrainos“, – Prezidentūroje kalbėjo K. Nawrockis.
Kaip rašė BNS, netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ši pareiškė norą įstoti į ES. Tačiau šiuo metu derybos dėl narystės yra įstrigusios, nes tolesnį procesą vetuoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Vengrija sako, kad Ukrainos narystė bloke keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Budapeštą į konfliktą su Rusija.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Nawrockis
Dvišaliame susitikime Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė saugumo ir gynybos, bendradarbiavimo bei paramos Ukrainai klausimus.
G. Nausėda ir K. Nawrockis taip pat ketino apsilankyti Aušros Vartų koplyčioje.
Tai pirmasis naujojo Lenkijos Respublikos Prezidento vizitas regione.
Neformaliame prezidentų susitikime dalyvavo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
Pagrindinės opozicinės socialiai konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) sąjungininku laikomas nacionalistinių pažiūrų istorikas K. Nawrockis birželio 1 dieną antrajame rinkimų ture nugalėjo Donaldo Tusko sąjungininką, centristinių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį.
Pastarasis tąkart surinko 49 proc., o K. Nawrockis – 51 proc. balsavime dalyvavusių rinkėjų balsų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
