Lenkija buvo viena geriausių Lietuvos draugių 1991 m., kai, sovietų kariams bandant įvesti marionetinį valdymą, tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išskrido į Varšuvą, kad galėtų iš ten veikti įvykus blogiausiam scenarijui.
Praėjus dvidešimčiai metų, Lenkija į šios Lietuvai svarbios datos minėjimą atsiuntė žemesnio rango pareigūnų delegaciją, rašo „The Economist“. Lenkijos kantrybės taurė persipildė, sakė aukštas lenkų pareigūnas, komentuodamas Lietuvos delsimą grąžinti lenkų prieškarinę nuosavybę, laužomus pažadus suteikti etninei lenkų mažumai kalbos teises, mėginimus sužlugdyti lenkiškas mokyklas ir netinkamą elgesį su lenkams priklausančia naftos perdirbimo įmone.
Tačiau lietuviai jaučiasi nemažiau įžeisti ir atkerta, kad už Lenkijos ribų Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkakalbiai gali įgyti vidurinį išsilavinimą šia kalba. Be to, etniniai lietuviai taip pat turi problemų Lenkijoje, tad kam kelti nereikalingą triukšmą?
Kaip rašo „The Economist“, kai kurie mano, kad ši įtampa kilo atšilus Varšuvos ir Maskvos santykiams, kiti gi pirštu beda į asmeninę Lenkijos užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio vendetą Lietuvai. Gali būti, kad vyksta asmeniniai personų karai: prisimintas ir audringas Dalios Grybauskaitės bei Lenkijos prezidento Bronislavo Kamarovskio susitikimas.
Abiejų šalių premjerai sutaria puikiai, ne taip, kaip užsienio reikalų ministrai. Viena priežasčių gali būti ta, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas priklauso mažai etninei kašubų grupei, todėl žino jautrias mažumų problemas.
Amerika nori, kad abi šalys labiau bendradarbiautų ir kitose srityse, ne tik suplanuotose karinėse pratybose. Estija ir Latvija bijo, kad šis konfliktas užkirs glaudesnį bendradarbiavimą su pietryčiais kelių, geležinkelių ir energetikos srityse, todėl išliks izoliacija nuo likusios Europos.
Pagrindinė problema, anot „The Economist“, skirtingas istorijos interpretavimas, kai abi šalys kaltina viena kitą neteisybėmis, nematydamos savo klaidų. Tačiau tiesa tai, kad šis konfliktas nenaudingas Lietuvai, mat Lenkija gali sau leisti ignoruoti mūsų šalį, o štai Lietuva ir jos kaimynės nuo lenkakalbės valstybės yra labai priklausomos.