Didžioji dalis užsienyje uždarbiaujančių tėvų vaikai, palikti Lietuvoje, sugeba prisitaikyti prie pakitusios situacijos, tačiau laikinas tėvų išvykimas turi neigiamos įtakos jų raidai.
Tai rodo trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatytas Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) mokslinis tyrimas „Vaikų, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos, psichologiniai ir socialiniai gerovės veiksniai“.
Vienos iš tyrimo autorių, DSTI mokslinės bendradarbės Rasos Zabarauskaitės teigimu, didelės neigiamos įtakos tėvų išvykimas turi vaikų socialinių poreikių tenkinimui. Pasak tyrėjos, ypač dėl to kenčia jaunesni nei 9 metų vaikai - beveik ketvirtadalio jų socialinių poreikių tenkinimas tėvams išvykus į užsienį suprastėja.
Anot mokslininkės, neigiamas tėvų išvykimo poveikis šios amžiaus grupės vaikams kai kuriose srityse ypač pastebimas.
Kaip pavyzdį R. Zabarauskaitė nurodė bendravimo su bendraamžiais sunkumus. Jų, išvykus tėvams, patiria net ketvirtadalis jaunesnių nei 9 m. vaikų.
„Kadangi šie vaikai dar auga, daugelis neigiamų pasekmių dar gali išryškėti vėliau“, - šiuos duomenis komentavo R. Zabaraukaitė.
Tačiau tyrimas rodo, kad neigiamą tėvų išvykimo poveikį patiria ne tik jauniausieji. Tyrėjų duomenimis, rečiau pamokas lankyti ėmė kas septintas, o 16-19 metų amžiaus vaikų grupėje - net kas ketvirtas moksleivis. Mokymosi motyvacija sumažėjo kas penkto palikto vaiko.
Psichologiniai tėvų išvykimo padariniai vaikams, psichologės Marijos Giedraitytės teigimu, nėra labai ryškios. Bene vienintelis mokslininkės nurodytas skiriamasis tokių vaikų bruožas - kad jie, palyginti su kitais reprezentacinės grupės vaikais, patiria statistiškai reikšmingai mažiau mąstymo ir daugiau dėmesio sunkumų.
Kitais atžvilgiais tokių vaikų psichikos sveikata mažai tesiskiria ar yra visiškai tokia pati kaip bendraamžių. Antai vertinant elgesio ir emocinius sunkumus į vadinamąją nuokrypio zoną, tyrimo autorių duomenimis, patenka iki 16 proc. 6-12 metų paliktų vaikų - tiek pat, kiek ir Lietuvoje su tėvais gyvenančiųjų.
Vertindami tyrimo rezultatus, jo autoriai tvirtino, kad blogiausiosios jų nuojautos nepasitvirtino.
„Skaičiai nėra tokie baisūs, kaip mes tikėjomės pradėdami tyrimą“, - sakė R. Zabarauskaitė.
Vis dėlto tyrėjai pripažino, kad jų gauti duomenys gali nevisiškai tiksliai atspindėti esamą padėtį. Tyrimą atlikusio DSTI direktoriaus psichologo Boguslavo Gruževskio teigimu, tyrime dalyvauti atsisakė apie 20 proc. šeimų.
„Gal tai šeimos, kuriose tėvus kamuoja ypač stiprus kaltės jausmas“, - svarstė B. Gruževskis. Jo teigimu, kai kurių šeimų atsisakymas galėjo turėti įtakos tyrimo duomenų objektyvumui.
Tyrimas vykdytas atliekant anketinę bendrojo lavinimo mokyklų klasių vadovų apklausą. Apklausa atlikta 2008 metų rugsėjo 5-30 dienomis. Iš viso apklausoje dalyvavo 221 bendrojo lavinimo mokyklų klasių vadovas, gautos 324 anketos apie vaikus, kurių tėvai (ar vienas iš tėvų, jeigu vienišas tėvas ar motina augina vaikus) laikinai išvykę dirbti į užsienį.
SADM užsakymu DSTI atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti laikinos tėvų emigracijos iš Lietuvos problemos aktualumą ir mastą Lietuvoje bei nustatyti, kokias pasekmes vaiko socialinei ir psichologinei raidai turi laikina tėvų emigracija.
