Kybartų pataisos namuose (Vilkaviškio sav.) penkerius metus kalėjusiam Mariui Stackevičiui (27 m.) pritrūko tik vienos dienos, kad jis išeitų į laisvę. Kaip tik tada kalinys išgirdo naują teismo nuosprendį.
Aritmetika – sukčių naudai
Praėjusių metų pabaigoje Marijampolę krėste krėtė telefoniniai sukčiai, patikliems žmonėms melavę apie jų vaikų ir anūkų padarytas avarijas, primygtinai prašę kuo greičiau „atlyginti nuostolius nukentėjusiesiems“.
Per mėnesį į tokių aferistų pinkles įkliuvo net 8 marijampolietės. Visos jos – garbaus amžiaus pensininkės, geros širdies motinos ir močiutės, pasiryžusios visais turimais pinigais pasiekti, kad tik jų artimieji nepatektų už grotų.
Beveik visos sukčių įtikintos pensininkės atidavė jiems tuo metu namuose turėtus savo tūkstančius, o viena moteriškė net ėjo į banką, kad nutrauktų pasidėto terminuoto indėlio sutartį.
Iš viso per tą mėnesį Marijampolėje telefoniniai sukčiai išviliojo iš savo aukų 55 225 litus. Visa tai darė ta pati kompanija – Kybartų pataisos namuose kalinčio Mariaus Stackevičiaus suburti 3 nepilnamečiai.
Įkliuvo kaip bukiausi nusikaltėliai
Įtariami trys telefoniniai sukčiai įkliuvo per Kalėdas, kai niekaip negalėjo numalšinti savo didėjančio „apetito“. Pareigūnai juos sulaikė naktį, kai vieno namo gyventojai pastebėjo vagis, belendančius į svetimą automobilį.
Antrankiai buvo uždėti Gudelių kaimo gyventojui Liutaurui Šimčikui (22 m.), jo kraštiečiams Arnui L. (14 m.) ir Mariui A. (16 m.) bei marijampoliečiui Mantui Rainiui (dabar jau sukakę 18 m.).
Buvo įtariama, o vėliau ir nustatyta, kad sulaikytieji – automobilių vagys, mašinas vogę tik trumpam pasivažinėjimui, kad nereikėtų vaikščioti pėsčiomis, taip pat – vadinamieji gatvės plėšikai, iš praeivių atiminėję rankines ir mobiliuosius telefonus.
Tuoj pat paaiškėjo, kad visi, išskyrus Liutaurą, aktyviai talkinę ir telefoninių sukčiavimų atvejais. Mat pas vieną iš sulaikytųjų buvo aptikta minėtos apgautos senutės, iš kurios laiptinėje buvo plėšte išplėšta rankinė su beveik 15 000 litų, parsineštų iš banko, piniginė.
Per sulaikytųjų apklausas pamažu paaiškėjo, kad visi 3 nepilnamečiai buvo vadinamos telefoninių apgavysčių „kojos“ – jie eidavo nurodytu adresu pas apgautuosius paimti telefonu suderėtų pinigų.
Suktybių „smegenys“ buvo jau minėtas kalinys Marius Stackevičius. Jis prieš nuteisiant buvo Gudelių kaimo gyventojas, kaip ir keli kiti jo bendrininkai.
Nepažįstami vyrai tapo ... moterimi
Kadangi vadinamoji Liutauro Šimčiko gauja įvykdė kelias mašinų vagystes ir daugiau nusikaltimų, ikiteisminis tyrimas dėl telefoninio sukčiavimo buvo atskirtas į atskirą. Ši byla dabar jau išnagrinėta Marijampolės rajono apylinkės teisme.
Iškart po sulaikymo visi trys nepilnamečiai, vadinamosios „kojos“, pripažino savo kaltę. Jie teigė, esą iš apgautų pensininkių paimtus pinigus iš jų paimdavę tuoj pat atvažiavę nepažįstami vyrai – nusikaltimų organizatoriai. Jeigu „lobis“ siekdavo kokį tūkstantį ar du, „kojos“ gaudavo šimtinę ar dvi, o jeigu pasisekdavo iš apmulkintų pensininkių paimti keliolika tūkstančių litų, „kojoms“ nubyrėdavo ir visas tūkstantis.
Kiek vėliau „kojos“ išdavė savo „bosą“ – Marių Stackevičių. Šis iš „zonos“ vogčia skambinėdavo Marijampolės gyventojams, ieškodavo būsimų aukų ir meluodavo apie neva padarytas avarijas. Kartais prisistatydavo esąs policininkas, kartais – Marijampolėje gerai žinomas gydytojas.
Marius buvo pažįstamas su Arnu L. Kai jau įtikindavo auką, kalinys tuoj pat paskambindavo Arnui ir nurodydavo, į kur eiti paimti sutartų pinigų. Arnas užduotį vykdydavo su bičiuliais.
Galiausiai paaiškėjo, kad iš sielvartaujančių senučių paimtus pinigus Arnas perduodavo ne kažkokiems nepažįstamiems vyrams, o kalinio Mariaus žmonai Vaivai Stackevičienei, su kuria susitikti turėjo teisę tik jis vienas – be bendrininkų. Paauglys V. Stackevičienei paskambindavo, o ši atvykdavo automobiliu.
„Smegenys“ kaltę neigia
Aukštesnėms kastoms save priskiriantis Marius iki šiol buvo teistas 4 kartus. Jo nusikaltimai – vagystės, reketas, plėšimas. M. Stackevičius šį kartą savo kaltę neigė, bet kalinio parodymus teismas įvertino kaip melą ir vengimą atsakomybės. Mat per kratas Kybartų pataisos namuose jo kambaryje buvo rastas mobilusis telefonas, 2 krovikliai, taip pat – užrašai su žmonių vardais, pavardėmis, adresais ir tam tikrais prierašais. O pas M. Stackevičiaus žmoną rastos 7 mobiliųjų telefonų dėžutės.
Telefono pokalbių išklotinės taip pat parodė, kad visi nuteistieji tarpusavyje bendravo, siuntinėjo SMS žinutes.
Bus teisiama ir žmona?
Teismas paskyrė M. Stackevičiui, organizuodavusiam telefonines apgavystes, 5 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo skelbiamas tą dieną, kai už ankstesnius nusikaltimus pataisos namuose praleidus 5 metus jam buvo belikusi kalėti viena diena. Nuteistajam čia pat vėl buvo uždėti antrankiai.
Aktyviausiam „smegenų“ bendrininkui Arnui L. teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę – 1 metus ir 4 mėnesius naktis leisti namuose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, nebendrauti su kitais šios bylos nuteistaisiais.
Mantas Rainys irgi nuteistas tokia pačia laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 8 mėnesiams.
Taip pat švelniai nuteistas ir septyniolikmetis Mantas A., dalyvavęs tik viename nusikalstamame telefoninio sukčiavimo epizode – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės apribojimo.
Visi nuteistieji (nepilnamečiai – padedami savo tėvų) turi atlyginti 8 pensininkėms jų patirtą žalą. „Kojų“ vaidmenį atlikę nusikaltėliai už gautus pinigus buvo nusipirkę naujų drabužių ir įvairių prabangos atributų – jų pinigai greitai ištirpo...
Atrodo, teismo bausmės neišvengs ir Vaiva Stackevičienė. Iš pradžių ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o vėliau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, nes pritrūko šios moters kaltės įrodymų. Tačiau bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo naujų aplinkybių, tad buvo nutarta ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Minėtus nusikaltimus tyrę policijos pareigūnai džiaugėsi, kad byla baigėsi teismu, nes telefoninio sukčiavimo bylose retai kada pavyksta nustatyti, juolab – nuteisti nusikaltimo organizatorius.
Irena Zubrickienė
