Suimtas teismo salėje
Kaunietis J. Gramauskas už grotų atsidūrė po to, kai 1996 metų spalio mėnesį į policiją kreipėsi užpultos ir apiplėštos kaunietės. Jos tikino, kad nukentėjo nuo taksi vairuotojo ir jo draugo. Moterys buvo įsidėmėjusios tris užpuoliko automobilio numerius, o pastarieji sutapo su J. Gramausko vairuojamo taksi numeriais. Nukentėjusiosios per policijos komisariate surengtą akistatą patvirtino, jog jų užpuolikas būtent J. Gramauskas.
Prokurorams ir teisėjams to užteko, kad 1999 metų balandžio mėnesį šis vyras būtų nuteistas. Nors buvo teisiamas pirmą kartą, tariamam užpuolikui buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. J. Gramauskas buvo suimtas teismo salėje iki nuosprendžio įsigaliojimo ar jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
Praėjus vos keletui mėnesių, iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas J. Gramauskas mirė kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad mirtis ištiko dėl išeminės širdies ligos.
Išteisino po mirties
Tada J. Gramausko našlė Aldona nutarė įrodyti, jog vyras už grotų buvo pasodintas nekaltai. Baudžiamąjį kodeksą, teismų precedentus, įstatymus išnagrinėjusi A. Gramauskienė nenuleido rankų kovodama už vyro garbę, nors ne kartą girdėjo, jog jai nepavyks nieko laimėti.
Našlės samdyti advokatai pasiekė, kad vyro bylą persvarstytų Kauno apygardos teismas. Šis, atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, panaikino ankstesnį apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai. Šį teismo sprendimą A. Gramauskienė apskundė ir pasiekė, kad jos sutuoktinio byla būtų dar kartą atidžiai peržiūrėta Generalinės prokuratūros prokurorų. Pastarieji nustatė, jog liudytojų parodymuose daug neatitikimų ne tik dėl įvykio aplinkybių, bet ir dėl užpuoliko išvaizdos.
Taigi praėjus keleriems metams tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka pripažino, kad jo kolegos Kaune bylą vedė labai aplaidžiai. Tad nereikėjo net teismo sprendimo, kad būtų pripažinta, jog miręs J. Gramauskas yra nekaltas – Generalinės prokuratūros prokuroras 2001 metų birželio 4 dieną nutarimu nutraukė J. Gramauskui baudžiamąją bylą, nesant jo veiksmuose inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad per parengtinį tyrimą padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus. Vieninteliai tiesioginiai kaltės įrodymai tebuvo J. Gramausko ir jo automobilio atpažinimai, padaryti nukentėjusiųjų.
Milijonų nepriteisė
A. Gramauskienė, įrodžiusi, kad jos vyras nukentėjo dėl aplaidžiai dirbusių teisėsaugininkų, pabandė prisiteisti kompensaciją už moralinę žalą, patirtą dėl vyro mirties. Ji su dukra reikalavo priteisti 1 mln. litų neturtinei ir beveik 4000 litų materialinei žalai atlyginti. Moteris įsitikinusi, jog neteisingai apkaltintas jos sutuoktinis Lukiškių kalėjime mirė dėl prastų sąlygų įkalinimo įstaigoje ir nuolatinio streso, kurį sukėlė teisėsaugininkų klaidos.
A. Gramauskienei ir jos dukrai Renatai teko bylinėtis daugiau kaip dešimtmetį, kol pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) moterims priteisė neturtinės žalos atlyginimus. Tiesa, ne miljonus.
Civilinis kodeksas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau kodeksas nenumato atlygintinos neturtinės žalos dydžio (piniginės sumos) minimumo ar maksimumo. Įvertinti neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju turi teismas, atsižvelgdamas į žalos dydį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes. Lietuvoje jau susiformavusi teismų praktika, kad toks žalos atlyginimas yra gerokai mažesnis nei kad ekonomiškai stipriose šalyse ir milijonų teismai nepriteisia. Tad A. Gramauskienei valstybė privalės sumokėti 52 000 litų, o R. Gramauskaitei – 42 000 litų.
Senatis netaikoma
Beje, žemesnės instancijos teismai motinai ir dukrai buvo priteisę dar mažesnes sumas. Vilniaus apygardos teismas našlei buvo priteisęs 30 000 litų neturtinės žalos, poros dukrai – 20 000 litų. Lietuvos apeliacinis teismas priteistas sumas padidino – našlei iki 40 000, o tėvo netekusiai dukrai – iki 30 000 litų. Tačiau ir Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija rašė kasacinius skundus, kuriais siekta sumažinti ar atmesti neturtinės žalos reikalavimą artimojo netekusioms kaunietėms. Dabar jau nebus kur dėtis, teks galutinai pripažinti klydus ir už tai sumokėti, nes LAT nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo paskelbimo dienos.
„Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Generalinės prokuratūros nutarimu, aptartų veiksmų neteisėtumas pripažintas civilinėje byloje priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose sprendime ir nutartyje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo visas įstatyme išvardytas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį“, – paskelbė LAT.
Beje, neturtinei žalai atlyginti nėra senaties termino. Tad tie nukentėjusieji, kurie dėl vienos ar kitos priežasties užmiršo išsireikalauti kompensacijos iškart po įvykio, gali bet kada tai padaryti. Žinoma, jei turi pakankamai įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Petras KURMELIS
