Šiemet liepos 29-ąją mažajam Nemenčinės gyventojui Motiejui Ašakai būtų sukakę trylika.
Lenktyninių automobilių ir motociklų plakatais savo kambarį puošęs vaikas 2007 metų birželio 12 dieną buvo nužudytas motociklo “britvos" smūgio.
Ir šiandien jaukiame name Nemenčinėje vienas kambarys liko toks pat kaip ir prieš trejus metus. Su tais pačiais plakatais, Motiejaus nuotraukomis, žaislais, piešiniais. Tėvai nedrįso čia nieko keisti.
Žuvo mamos akyse
Vairuodamas “britva" vadinamą greitaeigį motociklą “Honda" vieno Vilniaus rajono kaimo gyventojas Marekas Žardinas vaiką parbloškė apie 22 valandą.
Baisus smūgis atėmė mažąją gyvybę Motiejaus mamos akyse.
Motina su sūnumi dviračiais mynė namo po iškylos prie miškų apsupto ežero. Alma Ašakienė kiek atsiliko nuo guvaus vaiko ir šis motinos laukė sankryžoje ant Vilniaus-Pabradės plento asfalto.
Buvo dar šviesu, Motiejaus dviratis - su atšvaitais, berniukas buvo apsirengęs iš tolo matomais raudonos spalvos drabužiais. Berniukas atsargiai stabtelėjo išvydęs, kad iš dešinės plento pusės atvažiuoja automobilis.
Į dviratį apžergusį vaiką iš kairės staiga trenkėsi motociklas. Auka išlėkė į viršų, smūgio banga Motiejų nubloškė dar apie 20 metrų.
Vaiko gyvybė užgeso ant mamos rankų. “Honda" sustojo tik atsitrenkusi į tolokai augantį pakelės medį. Jos vairuotojas taip pat patyrė nemenkus sužalojimus.
Tėvas ieško keršto
“Aš esu naujas Drąsius Kedys, - “Respublikai" sakė žuvusiojo Motiejaus tėvas Saulius Ašaka. - Visa mano sūnaus žūties tyrimo eiga buvo surežisuota. Manau, policijos tyrėja ėjo lengviausiu keliu: esą Motiejaus jau nebeprikelsi, tad kam bausti motociklininką?
Juo labiau tokių minčių kilo sužinojus, kad mano vaiką nužudžiusio žmogaus brolis dirbo to paties rajono policijoje. Girdėjau, kad jis buvo atleistas iš darbo už avariją toje pat nelaimingoje Nemenčinėje.
Esu tėvas, todėl ir ieškau tiesos. Ieškojau. Dabar ieškau keršto. Noriu priversti žmogų atgailauti. Tačiau kaip tą padaryti?“
Tragedijos dieną vienoje garsioje Lietuvos langų gamybos įmonėje dirbęs S.Ašaka buvo komandiruotėje JAV. Iš žmonos gavęs žinutę apie Motiejaus žūtį, vyras, dabar jau net nebeatsimena kaip, su keliais persėdimais atskrido į Lietuvą. Sakė, kad buvęs tarsi ištiktas komos - nejautė nei kas jį vedė iš lėktuvo į lėktuvą, nei kada.
S.Ašaka prisipažino, jog tokią būseną galėjo lemti ir tai, kad pirmąjį kūdikį ši šeima skausmingai prarado gimdymo metu.
„Kaltininkas - berniukas“
“Mano nuomone, Vilniaus rajono policijos tyrėja pirmą nusižengimą padarė braižydama įvykio schemą - nenurodė kitoje plento pusėje besidriekiančio keliuko. Taip buvo paslėpta loginė Motiejaus važiavimo teritorija, - pasakojo S.Ašaka. - Buvo ir dar daugybė pažeidimų, todėl aš užsakiau net dviejų nepriklausomų ekspertų - trasologų - ekspertizes.
Mano samdyti ekspertai, profesoriai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, pateikė visai kitas raštiškas išvadas. Jos aiškiai sako, kad motociklininkas lėkė labai dideliu, gerokai didesniu nei leistinas toje vietoje, greičiu".
Pasak S.Ašakos, oficialiosios tyrimo išvados tragiškos avarijos kaltininku pavertė jo žuvusį sūnų. Baisią akistatą su mirtimi išgyvenusios A.Ašakienės liudijimais nepatikėta, tačiau sužeisto motociklininko M.Žardino pasakojimai priimti kaip tikras faktas.
S.Ašaka pasakojo savo sūnaus žūties kaltininką pamatęs tik po dvejų metų. Toje pat lemtingoje sankryžoje buvo surengtas parodymų patikrinimas.
“Avarijos tyrimas buvo atnaujintas jau trečią kartą - atvykome į tą prakeiktą sankryžą, kur ir dabar siautėja nebaudžiami “britvininkai", rengiamos mašinų “dragų" lenktynės, - prisiminė S.Ašaka. - Parodymų tikrinimas buvo tikras spektaklis, kurio dalyviai - tyrėjai, prokurorai, fotografai.
Su žmona atvykome 15-20 minučių anksčiau, nei buvo liepta, vien norėdami prisiminti, kaip kas buvo. Kai išvydau tą motociklininką, mano reakcija buvo gyvuliška. Apėmė drebulys, nes pirmą kartą mačiau savo vaiko žudiką. Žmona pradėjo virpėti, alpti. Suėmiau ją už rankos. Ji ir mane prilaikė - kad tik nenueičiau ir ko nepadaryčiau mūsų vaiko žudikui.
Baigęs duoti parodymus, tas žmogus ėjo prie savo automobilio, stovinčio netoli mūsų mašinos. Marekas ėjo pro mus taip išdidžiai, pakelta galva, kad šis vaizdas pribaigė. Tada viskas manyje ir užvirė - negalėjau susitaikyti su mintimi, kad taip išdidžiai elgiasi žmogus, kuris užmušė vaiką.
Tada supratau, kad jis bėga nuo atsakomybės. Tai vėliau patvirtino ir mano pasamdytų nepriklausomų ekspertų išvados".
Nieko nenori prisiminti
“Taip, aš važiavau tuomet, bet nenoriu prisiminti tos avarijos, - vakar “Respublikai" sakė Ašakų sūnų mirtinai sužalojęs M.Žardinas. - Tyrimas buvo atliktas tris kartus, jau daug laiko praėjo, todėl nebenoriu apie tai kalbėti. Jau ir daug ką pamiršau.
Pats juk buvau sužeistas - sumuštas kūnas. Pas to berniuko tėvus neapsilankiau, nes ką aš galiu pasakyti. Juo labiau kad jie nuolat ant manęs varo. Šios istorijos nebenoriu prisiminti".
Nieko negali pamiršti
S.Ašaka atsiduso, kad jo sūnų Motiejų nužudęs M.Žardinas per trejus metus taip ir nerado progos ateiti ir atsiprašyti. Tėvas atsiprašymo ir nelaukia. Sako, kad turbūt ir nepriimtų.
“Einu Drąsiaus Kedžio keliu - noriu, kad Lietuvoje būtų dar šiokia tokia teisingumo viltis, - kalbėjo S.Ašaka. - Aš žinau, kad tyrimas dėl mano vaiko žūties neturėjo vykti taip. Taip pat neturėjo slėpti savo kailio mano vaiką suvažinėjęs žmogus.
Jeigu aš būčiau kaltas, stovėčiau nulenkęs galvą. Tarsi prarijęs kuolą ir nesislėpčiau. Negalima įžūliai neigti tiesos. Bet Lietuvoje viskas užsakoma ir parduodama.
Ne mano orumas įžeistas - akivaizdžiai demonstruojama baisi neteisybė.
Net kojos linksta dėl tokios neteisybės. Kad nusiraminčiau, turėčiau būti nebent pašalintas iš gyvenimo".
Raštas ir prezidentei
S.Ašaka tvirtino, kad jo sūnaus žūties aplinkybės buvo sufabrikuotos. Ir remiasi VGTU profesorės Onos Lukoševičienės bei docento Valentino Mitunevičiaus tyrimais. Šie dokumentai, kitaip nei policijos tyrėjų išvados, rodo, kad M.Žardinas motociklu galėjo skrieti ne mažiau kaip 90-110 km/h greičiu.
“Kodėl iš oficialių ekspertizių dingo ta aplinkybė, kad Motiejus po smūgio skrido apie 20 metrų? - beveik verkdamas klausė S.Ašaka. - Todėl, kad šis faktas yra viena iš motociklo greičio skaičiavimo formulės sudedamųjų. Toks faktas reikštų, kad motociklininkas taip lėkdamas į sustojusį vaiką tapo nusikaltėliu.
M.Ašakos žūties byla teismuose nutraukta jau tris kartus. Tėvas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą reikalaudamas apskųsti paskutinę - Vilniaus apygardos teismo nutartį ir atnaujinti tyrimą.
Su tuo pačiu prašymu S.Ašaka kreipėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nemenčinės gyventojas teigė suprantąs, kad valstybės vadovė “nesigilina į paprastų žmonių gyvenimo smulkmenas", tačiau teigė norįs garsiai pasakyti, kad policijos tyrimas buvo neteisingas. S.Ašaka sakė neturįs pagrindo abejoti, kad kraupią avariją mačiusi jo žmona galėtų klysti.
“Žmonės, neatsiduokite iki galo darbui, kaip dariau aš. Tikrai per mažai laiko praleidau su Motiejumi, iš kurio liko tik nuotraukos ar piešiniai, - sakė S.Ašaka. - Daugiau laiko skirkite šeimai, o ypač - vaikams. Tai supratau tik po sūnaus Motiejaus netekties. Ir labai gailiuosi, kad dėl savo užimtumo beveik nebūdavau su berniuku.
Mano visas gyvenimas dabar sugriuvęs. Vaiko nebėra, krizė atėmė darbą, o žudikas mėgaujasi laisve. Todėl Lietuvoje ir nebeįmanoma gyventi - čia nėra iš ko tikėtis bet kokio teisingumo".
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Julius Girdvainis
