Valerijui Raskazovui buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, o Laurai Raskazovienei – septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Bet išnagrinėjus apeliacinį skundą nutarta šios poros veiksmus perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą, todėl ilgi metai kalėjimo vyrui sutrumpėjo daugiau kaip tris kartus, o jo antrai pusei apskritai nebeteks krimsti kalėjimo duonos.
Skirtingi kaltinimai
Prokuroras šioje byloje kaltinimą buvo pareiškęs dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, o nukentėjusieji (mirusios moters vyras ir duktė) pateikė savo kaltinimą, kuriuo prašė sutuoktinius pripažinti kaltais dėl tyčinio bejėgiškos būklės asmens nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą – tariamą nukentėjusiosios sužalojimą eismo įvykio metu.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, pasitvirtino prokuroro pareikštas kaltinimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, todėl apygardos teismo nuosprendį pakeitė ir nuteistųjų veiksmus perkvalifikavo. Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad apygardos teismas neteisingai nustatė nuteistųjų kaltės formą.
Apeliacinio teismo nuomone, byloje neginčytinai nustatyta, kad sutuoktiniai Raskazovai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, po automobiliu rado nukentėjusiąją, kuri dėl užvažiavusio automobilio buvo praradusi sąmonę.
Jie ištraukė nukentėjusiąją iš po automobilio, patikrino jai pulsą, dėl apsvaigimo, sumišimo ar asmeninio nepatyrimo objektyviai neįvertino nukentėjusiosios būklės (neįsitikino, kad ji gyva), nenumatė, kad ji gali būti gyva, nesiėmė būtinų priemonių sąmonės netekusiai nukentėjusiajai gaivinti, o įkėlė nukentėjusiąją į automobilio bagažinę, nuvežė prie Lėvens upės ir buvusią be sąmonės nukentėjusiąją įmetė į ją.
Veikė tyčia
Apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nesant neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų pavojingumą, sutuoktiniai negali būti pripažinti kaltais už tyčinį nužudymą.
Kaip jau minėta, sutuoktiniai nesiėmė tokiomis aplinkybėmis reikiamų ir būtinų priemonių, elgėsi neatsakingai, skubotai ir nusikalstamai nerūpestingai.
Nuteistajam V. Raskazovui paskirta didesnė bausmė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis – treji metai laisvės atėmimo (pataisos namuose), o pirmą kartą teisiamai L. Raskazovienei paskirta artima sankcijoje nustatytam vidurkiui bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. Raskazovienė įpareigota pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų bei išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Nors Lietuvos apeliacinis teismas nuteistųjų veiksmus įvertino kaip neatsargų gyvybės atėmimą, nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos dydžio (kiekvienam po 15 000 eurų) nesumažino. Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pasikeitė tik teisinis veikos vertinimas, bet ne faktinės aplinkybės, kuriomis nukentėjusiajai buvo atimta gyvybė, todėl apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
