Kaip trečiadienį pranešė Regionų administracinis teismas, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) spalio 9 dieną priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Remdamasis šia įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.
Atimti pilietybę iš M. Drobiazko šalies vadovui rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Nurodyta, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai ES ir JAV yra įvedusios sankcijas.
M. Drobiazko prezidento dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui, o šis savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti minėtų Pilietybės įstatymo pataisų konstitucingumą.
KT spalio pradžioje konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatomis sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.
M. Drobiazko advokatė Sandra Ponelienė tuomet neatmetė, jog pralaimėjus Lietuvos teismuose byla gali persikelti į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Kadangi prezidento dekretas įsigaliojo nuo jo priėmimo, M. Drobiazko šiuo metu neturi Lietuvos pilietybės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
