Teisingumo ministras siūlo į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti.

„Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir jų veiklos atvirumą, būtina įteisinti visuomenės atstovų dalyvavimą priimant teismų sprendimus. Siūlome visuomenės atstovus pasitelkti sprendžiant itin reikšmingas bylas, kuriose jie galėtų prieš teismui priimant sprendimą teisėjui išsakyti savo nuomonę, kaip turėtų būti išspręstas ginčas. Noriu pabrėžti, kad po daug metų besitęsiančių ne itin produktyvių diskusijų pirmą kartą visuomenei vertinti pateikiamas konkretus projektas, įteisinantis visuomenės atstovų dalyvavimą teismo veikloje. Nors girdėti labai prieštaringa nuomonė dėl visuomenės atstovų teismuose, tačiau ši naujovė yra būtina atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius dėl teismų veiklos“, – sako Remigijus Šimašius.

Teisingumo ministerijos parengtame Teismų įstatymo projekte numatyta, kad visuomenės atstovai galės dalyvauti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant administracines, viešojo intereso gynimo bylas, sprendžiant klausimus dėl korupcijos, taip pat nagrinėjant bylas, kur kaltinamas nepilnametis, sprendžiamas klausimas dėl bausmės iki gyvos galvos skyrimo ir pan.

REKLAMA

Dalyvauti priimant sprendimus teisme galės ne jaunesni nei 21 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, kurie yra veiksnūs, moka lietuvių kalbą, turi vidurinį išsilavinimą, nevartoja narkotinių medžiagų, nėra padarę nusikalstamos veikos, gyvena Lietuvoje ir nedirba valstybės tarnautoju, kariu ar politiku ir pan.

Visuomenės atstovų atranką organizuotų teismo, kuriame bus nagrinėjama byla, pirmininkas, atsitiktinės atrankos būdu iš Nacionalinės teismų administracijos sudaryto apygardos visuomeninių teisėjų sąrašo atrinkęs Teisėjų tarybos rekomenduotą skaičių (daugiau negu du) visuomeninių teisėjų. Jie būtų kviečiami dalyvauti pirmame nagrinėjamos bylos teismo posėdyje, kuriame būtų įvertintas jų tinkamumas atlikti visuomeninių teisėjų pareigas, šalys galėtų reikšti nušalinimus.

Numatoma, kad asmuo turės galimybę išsibraukti iš visuomeninių teisėjų sąrašų, tačiau paskyrus asmenį visuomeniniu teisėju konkrečioje byloje, dalyvavimas joje būtų privalomas.

Visuomenės atstovai teismuose turėtų teisę gauti atvykimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją, kuri būtų proporcingai skaičiuojama pagal tai, kiek laiko buvo atliekamos visuomeninio teisėjo pareigos, taip pat už bylos nagrinėjimo laiką visuomeniniam teisėjui būtų mokamas apylinkės teismo teisėjo dydžio atlyginimas. Šios pareigos būtų įskaitomos į darbo stažą. Asmuo negalėtų būti skiriamas būti visuomenės atstovu teisme daugiau nei 10 posėdžių per metus.


Rašyti komentarą...
T
Ta proga
2012-03-28 14:22:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ta proga gal reikėtų perskaityti straipsnį (ir peržiūrėti pridėtą FNTT dokumentą): „Mailiaus byla“: kaip FNTT tarnyboje „gaminami“ ikiteisminiai tyrimai (Internete, portale Slaptai.lt)
Paskaitykite kaip be jokio pagrindo FNTT pradeda ikiteisminį tyrimą. Gal visiems pasidarys aiškiau apie vadinamąją "mailiaus bylą", FNTT tarnybos sukurtą melą ir blefą?
Atsakyti
0

Z
ZMONES
2012-03-29 01:29:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
O MES SIULOME TAU ATSISTATYDINTI...IR KUO GREICIAU...
Atsakyti
0

M
Marius
2012-03-29 12:19:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nors karta kazka normalaus pasiulet..
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų