Viena garsiausių ir paslaptingiausių Lietuvos teatro asmenybių - aktorius ir režisierius Kęstutis Žilinskas - Kalėdų dieną Klaipėdos dramos teatro balkoną pavers Betliejumi su gyvąja prakartėle.
Uostamiesčio gyventojams ir svečiams Dramos teatro balkone pasirodys bibliniai personažai - Marija, Juozapas, piemenėliai, Trys Karaliai ir kūdikėlis Jėzus. Tokia "gyvoji" prakartėlė skambant muzikai žmones į Teatro aikštę sukvies pirmą kartą. Gruodžio 25-ąją vaidinimai pagal biblinį siužetą truks beveik valandą. Visas veiksmas, anot idėjos sumanytojo ir režisieriaus K.Žilinsko, bus persmelktas sakralinės nuotaikos.
Iš tėvų lūpų
"Nežinau, kaip viskas vyks iš tikrųjų, juk aktoriai nebendraus su publika ir nekalbės, - kuklindamasis slapukavo režisierius, su didžiąja scena atsisveikinęs prieš 15 metų. - Manau, tai, kas vyksta scenoje, suaugę žiūrovai turėtų perpasakoti vaikams savais žodžiais. Svarbu, kad jie tą informaciją išgirstų iš savo tėvų. Juk siužetas mums daugeliui puikiai pažįstamas." Pasak menininko, jei atsiras nežinančiųjų, šie, grįžę namo, turėtų atsiversti Evangeliją.
K.Žilinskas kalbėjo, kad sumanymas gyvai papasakoti apie kūdikėlio Jėzaus gimimo stebuklą kilo pirmą kartą. "Tikiuosi, šiuo nevilties metu apgriuvusio teatro balkone nusileis angelas ir nušvies tiesas, kuriomis niekas nenori tikėti", - LŽ sakė režisierius.
Dievo motiną Mariją vaidins Klaipėdos dramos teatro aktorė Jolanta Puodėnaitė, šv. Juozapą - aktorius Edvardas Brazys. Veiksmą persmelks sakralinė muzika. Vaidinimas neturėtų būti nei saldus, nei lėkštas. Žiūrovai matys svarbiausius Jėzaus gyvenimo epizodus ir Turino drobulės atvaizdą.
Nori atgaivinti teatrą
"Teatro aikštė ir unikalaus mūsų teatro balkonas galėtų būti ta vieta, į kurią atvyktų turistai ir mes ten vestume savo svečius", - teigė K.Žilinskas.
Menininkas jau seniai puoselėja idėją atgaivinti šią miesto vietą. "Unikali vieta - teatro balkonas - gali būti pritaikyta įvairiems meniniams projektams. Tačiau kol kas balkonas asocijuosi tik su faktu, kad po Klaipėdos krašto anšliuso 1939 metais jame pasirodė Adolfas Hitleris. Pasitelkę meną ir fantaziją galime paversti jį patraukliausia Lietuvos vieta", - LŽ dėstė K.Žilinskas.
Įvairių idėjų ir sumanymų kupinas vyras jau penkiolika metų gyvena be scenos. Jis vengia žurnalistų dėmesio, nekalba su jais nei apie teatrą, nei apie asmeninį gyvenimą. Tačiau vyresnioji karta atsimena, kad K.Žilinskas - pirmasis Lietuvos aktorius vyras už vaidmenį Samuelio Becketto pjesėje "Žaidimo pabaiga" 1994 metais nominuotas geriausiu metų teatro aktoriumi. K.Žilinskas buvo ir šios pjesės, kurią pastatė privačiame, jo paties vardu pavadintame teatre, režisierius. Šį įvertinimą būtų galima pavadinti teatralo šlovės valanda, o sykiu ir meninės karjeros pabaigos pradžia. Po to vaidmens K.Žilinskas dar mėgino režisuoti spektaklius Klaipėdos dramos teatre, tačiau jie nebuvo tokie sėkmingi. Vėliau jis išbandė savo jėgas įvairiose srityse, kurios neturi nieko bendra su teatru.
Lietuvos žiūrovams geriausiai žinomas K.Žilinsko sukurtas Viliaus Karaliaus vaidmuo televizijos filme "Vilius Karalius". Pažiūrėjusios šį serialą daugelis Lietuvos moterų ėmė vadinti jį gražiausiu ir geidžiamiausiu šalies vyru.
Scenos ilgesys
Šiandien K.Žilinskas neturi didelių ambicijų grįžti į teatrą. Buvęs geriausias teatro aktorius pastaruosius kelerius metus dirba taksi vairuotoju. "Esu nebe jaunuolis, juk pats neisiu ir nesisiūlysiu", - nesileidžia į išsamius pokalbius buvęs teatralas.
Tačiau ilgiau pabendravęs šio žmogaus žodžiuose pajunti scenos ir meno ilgesį. "Niekur nuo to nedingsi, - pagaliau prisipažįsta vyriškis. - Einu gatve, žvelgiu į medžio kamieną ir matau jo žievėje moters veidą. Arba pakeliu galvą į dangų, o ten - debesys. Ar žinai, kad debesų būna pačių įvairiausių formų?"
Gyvoji prakartėlė Klaipėdos Teatro aikštėje Kalėdų dieną "atgis" tris kartus: 14, 16 ir 18 valandomis.
Mindaugas MILINIS