Asta VOLKOVAITĖ
Panašu, kad kaliniams reikėtų pasimokyti tolerancijos iš teisėjų. Nors ir vienus, ir kitus vienija panašus gyvenimas – perpildytos patalpos, dejuoti linkę tik vieni iš jų. Teismų atstovai įvardija: ankštuose kabinetuose dirbantys teisingumo vykdytojai nelinkę skųstis, o kaliniai dėl perpildytų patalpų sunkia valstybės biudžetą.
Nelegalūs siuntiniai – iš moters lūpų
Smurto aukos ir jos kaltininko akistata tokia bauginančiai intymi teismo posėdžių salėje, jog jų kūnai beveik liečiasi. Tai ne ištrauka iš erotinio romano, o dažna Šiaulių apygardos teismo realija.
„Kai kurios salės tokios ankštos, kad visiems proceso dalyviams susirinkus jau nebėra kuo kvėpuoti“, – pasakoja Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas. Jau kurį laiką teismas yra per ankštas čia dirbantiems darbuotojams.
„Teatras prasideda nuo rūbinės, o mes net rūbinės neturime. Kai kuriuose, toli gražu ne erdviausiuose kabinetuose dirba net po penkis darbuotojus. Trūksta erdvės, patalpos neatitinka teismui keliamų reikalavimų“, – teigia V. Jončas. Anot jo, Šiaulių apygardos teismo pastatas nėra pritaikytas ir kaltinamųjų konvojavimui.
„Kur matyta, kad per tas pačias duris įeitų ir tais pačiais laiptais liptų nukentėjusieji, kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai“, – stebisi jis. Jam žinomas atvejis, kai stambioje narkotikų byloje buvo kilęs ažiotažas dėl galimai teisme kaltinamajam perduotų narkotikų. Neatmesta, kad kvaišalai į teisiamojo burną galėjo patekti, kai jį teisme bučiavo prie jo pripuolusi moteris. Kitur taip pat per ankšta
Šiaulių apygardos teismo situacija nesvetima ir kai kuriems kitiems šalies teismams. „Vienam darbuotojui (posėdžių sekretoriai, teisėjų padėjėjai, raštinių darbuotojai, vertėjai, informatikai, kalbininkai, ekspeditoriai ir t. t.) vidutiniškai tenka 7 kv. metrų ploto kabineto patalpos, tačiau dauguma sėdi po du ar daugiau, todėl galima teigti, kad kabinetuose per ankšta“, – teigia Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė. Vadovaujantis Teisėjų tarybos nutarimu, kiekvienam iš minėtų darbuotojų turėtų tekti 8-12 kv. m ploto, teisėjams – 12-15 kv. m. Anot G. Daugėlaitės, jų darbo kabinetai, skirtingai nei minėtų darbuotojų, nėra per ankšti.
Mažuose kabinetuose dirbantys Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai ramiai reaguoja į esamą situaciją. „Teisėjai supranta, kokia yra teismo patalpų būklė ir koks finansavimas teismų patalpoms atnaujinti (ar naujiems pastatams statyti) skiriamas, jie nelinkę skųstis esamomis darbo sąlygomis“, – mini G. Daugėlaitė. Teisėjai – kantrūs
Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvoje yra teismų, kuriuose darbo plotas vienam dirbančiajam svyruoja nuo 4 iki 6 kv. m.
„Tokiomis sąlygomis patenkinti ne visi teisėjai ir teismo darbuotojai“, – teigia Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin.
Jos žiniomis, teisėjai nelinkę skųstis. „Į Teisėjų tarybą oficialiai šiuo klausimu kreiptasi nebuvo“, – tvirtina atstovė. NTA teisėjų skundų dėl per ankštų darbo kabinetų taip pat nebuvo gauta.
Dingus policininkams kenčia saugumas
Ankšti teisėjų kabinetai – ne vienintelė problema. Teismai beveik neturi įtakos sprendžiant saugumo klausimus juose. Neseniai teismuose buvo atsisakyta juose budinčių policininkų. Tai nebuvo teismų administracijos sprendimas. Keli pavyzdžiai parodė, kad tai gali kainuoti ne tik patiems Temidės tarnams, bet ir proceso dalyviams sveikatą. Vienas iš atvejų nutiko Joniškio rajono apylinkės teisme.
Prieš porą mėnesių čia per teismo posėdį ėmė siautėti už viešosios tvarkos pažeidimą teisiamas vyras. Jis grasino teismo posėdžio dalyvius sušaudyti, įžeidė prokurorą. Tuomet galėjo liūdnai baigtis ir bylą nagrinėjančiai teisėjai – nuskambėjus grasinimams vyras pabandė atplėšti teismo pakylą ir sviesti ją į teisėją. Svetur pasirūpinta net žurnalistų saugumu
Buvo atvejis, kai baudžiamojoje byloje į teismą atvežus kaltinamąsias kilo sąmyšis, per kurį nacionalinio dienraščio žurnalistas slystelėjo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesudaužė dešimtis tūkstančių litų kainuojančios vaizdo kameros. Šalyje tokių atvejų būta daugiau.
V. Jončo nuomone, tokios situacijos svetur mažai tikėtinos.
„Tarkime, Ispanijoje žiniasklaidos atstovams yra įrengta atskira patalpa. Joje yra įmontuotos ir vaizdo stebėjimo kameros. Taip žurnalistai gali tiesiogiai stebėti teismo posėdžius. Jiems suteikiama galimybė iš teismo gauti ir nuotraukų. Taip Ispanijoje užtikrinimas žurnalistų saugumas. Didžiojoje Britanijoje į karališkuosius teismus žurnalistai apskritai neįleidžiami, bet dėl to visai nenukenčia informacijos pateikiamumas“, – pasakoja V. Jončas.
Teisėjams – mokyklos kabinetai
Ankštose patalpose besispraudusių Šiaulių apygardos teismo darbuotojų jau rugsėjį lauks maždaug trečdaliu erdvesnės buvusios Aukštabalio pradinės mokyklos patalpos. Ištuštėjęs Šiaulių apygardos teismo pastatas nebus privatizuotas – bus rekonstruotas. Atnaujintas pastatas turėtų tapti vienu aukštu didesnis.
„Aukštesnio statyti ir nebūtų galima, nes pastatas pripažintas kultūros paveldo objektu“, – paaiškina Šiaulių apygardos teismo atstovas. Panaudos sutartis dėl mokyklos patalpų sudaroma dvejiems metams.
Idėja teisėjus laikinai įkurdinti kitokią paskirtį įgyvendinusiuose pastatuose Lietuvos teisėjų asociacijos atstovams neatrodo patraukli. Po to, kai paaiškėjo, kad Ukmergės teisėjai bylas nagrinėja ankštuose kabinetuose, kuriuose vos telpa proceso dalyviai, asociacijos atstovai viešai pasisakė: netoleruotina, kad teismas ilgai dirbtų kitų įstaigų patalpose. Tokia padėtis esą žemina ir teisingumą vykdančiųjų, ir jo siekiančiųjų orumą.
Kalinių reakcija kitokia nei teisėjų
Su panašiomis problemomis jau kurį laiką susiduria ir įkalinimo įstaigų gyventojai. Kai kurie jų gyvena per ankštose kamerose, tik skirtingai nei Temidės tarnai, jie nėra tolerantiški esamai situacijai. Į teismus vienas po kito plaukia nuteistųjų skundai. Nors įkalinimo įstaigų perpildymas – visuotinai pripažinta problema, kylanti ne dėl kalėjimų ir tardymo izoliatorių administracijos kaltės, teismai pripažįsta, kad buvę kaliniai, gyvendami per ankštose kamerose, patyrė neigiamų fizinių ir dvasinių sukrėtimų.
Prieš porą savaičių Šiaulių apygardos administracinį teismą pasiekė buvusio kalinio skundai. Prašoma priteisti daugiau kaip 80 tūkst. Lt neturtinės žalos už tai, ką jam teko patirti gyvenant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Buvusio kalinio netenkino ne tik tai, kad kamera buvo per ankšta – nepatiko ir grindys. Nors teismas nustatė, kad tiesioginio ryšio tarp higienos normų pažeidimų ir vyro sveikatos būklės bei pokyčių negalima įžvelgti – jo skundas tenkintas iš dalies. Buvusiam kaliniui iš valstybės priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Neseniai gerokai didesnę sumą – net 7 tūkst. Lt – dėl analogiškų išgyvenimų pavyko prisiteisti Lukiškių tardymo izoliatoriuje gyvenusiam suimtajam. Toks buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nors ir šiam vyrui nepavyko įrodyti dėl kameros ankštumo likusių fizinių padarinių.
2 tūkst. Lt teismas priteisė ir reikiamų higienos sąlygų 3,6 kv. metro ploto kameroje neturėjusiam Kauno tardymo izoliatoriaus gyventojui. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų patirtų išgyvenimų vyras patyrė neturtinę žalą.
Teisingumo ministerijos atstovai neneigia, kad pernelyg ankštuose kabinetuose dirbantys teismo darbuotojai turi galimybę kreiptis ne tik į Darbo inspekciją, bet ir į teismą.
„Bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jam galimai padaryta žala“, – teigia LR Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.
Remiantis prieš metus atliktu ir Vidaus reikalų ministerijos pristatytu tyrimu, tik kas trečias teisėjas savo darbą laiko prestižiniu.
Prokurorai ir advokatai savo darbo sąlygas vertina kur kas geriau nei teisėjai.
