Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Vakar po tarpinstitucinio pasitarimo Vyriausybėje, kai premjeras, energetikos ministras, jūs ir tarnybų atstovai atsistojote pakomentuoti situacijos, jūs atrodėte bene pikčiausias. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl taip buvo?
J. Taminskas: Nesakyčiau, kad pikčiausias. Iš tikrųjų turbūt labiausiai jaučiausi suirzęs dėl nepasirengimo, nes matome, kad yra rimtų problemų su mūsų energetika. Nuo to kenčia visi kiti sektoriai. Ypač nukentėjo geležinkelių sektorius, lygiai taip pat nukentėjo telekomunikacijų bendrovės, ryšio operatoriai.
Aišku, pasidžiaugėme, kad mums pavyko suvaldyti situaciją su mūsų ryšio bokštais – Lietuvos radijo ir televizijos centro, lygiai taip pat plačiajuosčio interneto. Privatūs operatoriai tikrai susidūrė su labai daug iššūkių ir iki pat šios dienos dar ne visur atkurtas ryšys. Visa tai susiklostė dėl to, kad nutrūko elektros tiekimas.
Geležinkeliai iš esmės buvo pusiau paralyžiuoti. Supraskime, kad buvo paveikta per 400 kilometrų geležinkelio atkarpų iš 1000 kilometrų. Keturi keleiviniai traukiniai išimti iš eismo dėl sugadinimų, dėl staigaus stabdymo. Kazlų Rūdos stotis, atkarpos Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Kaunas, Klaipėda–Vilnius ir kitos atkarpos – signalizavimo sistemos išsijungia, pervažų automatinės reguliavimo sistemos išsijungia.
Pas mus baterijos buvo skaičiuojamos pusei paros, jos laikė pusantros paros su rezervu. Mes turime geras sistemas įdiegę, bet jeigu ESO atkuria elektros tiekimą po dviejų, trijų, keturių parų, tai apie ką mes kalbame?
Plius mes turime tranzitinius traukinius, jiems reikalinga signalizavimo sistema, kad jie galėtų tinkamai judėti. Situaciją su tranzitiniais traukiniais suvaldėme savo jėgomis. Kas būtų buvę, jeigu dviem paroms tranzitinis traukinys būtų strigęs vidury Lietuvos? Kiek dar iššūkių būtų kilę kitoms tarnyboms – viešajam saugumui, policijai, pasieniui ir taip toliau?
Svarbu pažymėti, kad elektros tiekimą linijoje tarp Vilniaus ir Kauno geležinkeliečiai atkūrė patys. Tai ne ESO. Jeigu būtume kliovęsi ESO, jie iki pat šio momento dar nebūtų atkūrę tiekimo ir nekursuotų traukiniai Vilnius–Kaunas. Kai baigėme savo darbus visoje geležinkelio sistemoje, keturios brigados išvyko padėti ESO.
Tai apie ką mes kalbame? Apie kokią dieną X kalbame, jeigu per vieną audrą iš esmės paralyžiavo elektros tiekimą? Tai parodė, kaip visas tas sutrikdymas nuvilnija per kitas sistemas. Ypač geležinkelius.
Mes patys atkūrinėjome, patys turime savo dyzelinius generatorius, kaupiklius, baterijas, o kur buvo neįmanoma – valdėme rankiniu būdu. Geležinkeliai tą situaciją suvaldė ir dar išėjo į pagalbą ESO.
Ar didžiausia atsakomybė tenka ESO?
Jūs, kaip suprantu, didžiausią atsakomybę už tai, kokie sutrikimai nuvilnijo ir per susisiekimo sektorių, priskiriate ESO?
J. Taminskas: Vienareikšmiškai. Tikrai labai keistai skamba ESO vadovo paaiškinimas, kurį vakar mačiau per žinias. Jis aiškino dar prieš posėdį, todėl nebuvau matęs, kad, nepykite ant mūsų, jeigu jums yra kažkokių nesklandumų, nusipirkite generatorius.
Tai aš taip pat pasakyčiau: gerbiamieji, problema su traukiniais – nusipirkite dviratį, mašiną. Tau netinka žvyrkelis, duobėtas kelias – pasiremontuok. Nevažiuoja viešasis transportas, yra iššūkių – tai ko tu nenusiperki mašinos? Čia ne paaiškinimas. Čia, žinote, tokia nepagarba tautiečiams, tiesiog taip pasakyčiau.
Ką tai pasako apie Lietuvos geležinkelių infrastruktūros atsparumą?
Ką apie mūsų geležinkelių tinklo infrastruktūros atsparumą pasako tai, kad iš maždaug 2000 kilometrų 400 buvo paveikti?
J. Taminskas: Iš tikrųjų iššūkių yra, tą reikia pripažinti, tačiau jau dabar yra įdiegta daug labai gerų sprendinių, kaip dyzeliniai generatoriai. Yra sistema, kai nėra tiekimo iš tinklo, bet mes turime baterijas pervažų reguliavimui ir tam tikrose signalizavimo atkarpose, kurios veikia iki pusantros paros.
Tai yra pakankamas laiko tarpas, kad geležinkeliai galėtų veikti autonominiu režimu ir per tą laiką elektros tiekėjai atkurtų elektros tiekimą. Jeigu kalbame apie elektros tiekimo atkūrimą per savaitę, keturias ar penkias dienas, tai ką daryti geležinkeliams?
Supraskime, kiek jiems reikia elektros energijos ir ar gali atkarpa Vilnius–Kaunas laukti ESO darbuotojų dvi paras? Negali. Turi imti ir pats daryti. Prie viso to dar turi važiuoti padėti. Natūralu, kad turime padėti vieni kitiems, bet tiesiog savo tinklus turi susižiūrėti, algoritmus susižiūrėti, kur ką darai.
Lygiai taip pat pereikime prie telekomunikacijų, prie ryšio. Jau antrus metus iš Ryšių reguliavimo tarnybos girdžiu tą pačią melodiją, ta pati plokštelė sukasi dvejus metus – apie vadinamųjų baltųjų dėmių uždengimą, kur yra labai prastas ryšys, vietomis, pavyzdžiui, Biržų girioje, jo nėra.
Ar mums šiandien reikia ryšio Biržų girioje? Ar mūsų prioritetas yra, kad ryšį turėtų Anykščių gyventojai? Ar mums reikia Biržų girioje ryšio? Ar mūsų prioritetas yra, kad Kazlų Rūdos gyventojai turėtų ryšį? Aš manau, kad prioritetas yra ryšio tiekimas miestams, miesteliams, didmiesčiams, kaimams ir kitoms gyvenvietėms, o ne giriai.
Dvejus metus su Ryšių reguliavimo tarnyba daužau galvą į sieną ir jie negirdi, turi tą pačią plokštelę ir ją suka. Iš tikrųjų tie, kurie rūpinasi ryšio operatoriais, tai yra Ryšių reguliavimo tarnyba – vyko audra, ar kas nors girdėjo, ką jie dvi paras veikė? Jie atsirado vakar vakare.
Kur jūs buvote nuo šeštadienio iki pirmadienio pavakarės? Kažkur kažką darė. Susisiekimo ministerija daro, Nacionalinis krizių valdymo centras daro, mūsų įmonė susisiekia su operatoriais, kad būtų atkurtas ryšys.
Mes lygiai taip pat turėjome iššūkį su oro navigacija. Oro navigacijos antrinė oro erdvės stebėjimo sistema irgi yra sumontuota ant privačių ryšio operatorių bokštų. Nutrūko elektros tiekimas, išsijungia bokštai, išsijungia antrinė oro erdvės stebėjimo sistema. Turime problemų. Oro navigacija viena akimi akla tapo.
Vakar kalbėjo ir operatoriai, ir ta pati Ryšių reguliavimo tarnyba dėl tų prioritetų, ką jūs ir minėjote. „Tele2“ atstovė TV3 Žinioms sakė, kad nėra tokios praktikos pasaulyje, jog prie kiekvienos stoties būtų pastatytas generatorius. Ponas Darius Kuliešius kalbėjo, kad visos bazinės stotys turi baterijas. Baterijos negali tiek ilgai tarnauti, ką jie turėtų daryti?
J. Taminskas: Nėra pasaulyje tokios situacijos. Vakarų pasaulyje nėra tokios situacijos, kad tu gyventum šalia Baltarusijos ir Rusijos. Nėra tokios situacijos Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose, kai tu turi kaimyną rusą ir už kelių šimtų kilometrų vyksta karas.
Tai keistai skamba tokie paaiškinimai – nėra tokios praktikos. Penkti metai karo ir mes vis dar gyvename tarsi būtume taikos sąlygomis ir viskas aplinkui būtų miela ir pūkuota. Taip nėra. Lygiai taip pat sakiau ir dar kartą pasikartosiu: nereikia prie kiekvienos stoties pastatyti generatoriaus. Reikia suteikti prioritetus, susižiūrėti atitinkamus taškus, kur yra pagrindinis poreikis.
Vėl grįžtu atgal. Ar yra sveika situacija, kai Anykščiuose ir Kazlų Rūdoje nėra ryšio? Nesveika situacija. Tai apie kokias praktikas mes kalbame – yra ar nėra? Čia ir yra problema, kad jeigu aš kalbu su operatoriais, jie sako: „Na, nėra praktikos, ieškokime sprendimo.“ RRT tada iššoka ir sako: „Ne, nieko nereikia. Viskas čia yra gerai. Mes eikime į Biržų girią ir ten pasistatykime dar porą bokštų.“
Tai kaip man reikia vesti derybas, kaip man reikia rasti sprendinį su operatoriais, jeigu RRT trukdo tai daryti? Į tą klausimą atsakymas paprastas – sėsime su operatoriais prie stalo ir ieškosime sprendinių. Ar šiuo atveju RRT prisijungs prie to stalo, ar neprisijungs – nežinau. Jeigu prisijungs, tikiuosi, daugiau nebetrukdys.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
