Apie tai ir ateities planus – pokalbis su kandidate į premjeres naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Jūs jau minėjote, kad lankėtės Rusijoje 2015 ir 2018 m. po Krymo okupacijos. Jums tuo metu labai reikėjo ten vykti, kodėl važiavote?
Kiekvienais metais kažkur vykstu, kaip ir begalinis skaičius mūsų gyventojų. Tuo laikotarpiu, atsimenu, daug žmonių važiavo į Rusiją, buvo net gal ir idėjų, kad Baltarusijos verslai galėtų persikelti į Lietuvą kartu su Baltarusijos šeimomis. <...> Ir taip gavosi, kad turiu kelis belikusius giminaičius Maskvoje, ir tuo metu buvau privačiuose vizituose pas juos.
Tie santykiai yra dabar nutrūkę dėl objektyvių priežasčių, kiekvienas pasirenkame savo kryptį ir liniją, aš pasirinkau Ukrainos pusę, tikiu jos pergale ir remiu ją visa širdimi.
Minėjote, kad tuo metu situacija buvo kitokia, bet tuo metu irgi vyko karas, tik mažesnio masto. Tai kodėl vis tiek jūs pasirinkote ten vykti?
Tuo metu nebuvau politikė, tiesiog buvau paprastas žemiškas žmogus. Kuomet turi giminių, ar tai būtų Ukrainoje, ar pasibarsčiusių po visą pasaulį, o jų turiu nuo Australijos iki Europos, tai, natūralu, kad tam tikrais periodais, tuos žmones aplankai.
Aišku, giminaičiai nekalti, bet ar dabar jūs taip pat palaikote ryšius su giminaičiais Rusijoje? Koks jūsų santykis šiuo metu su jais?
Faktiškai, nėra galimybės bendrauti, nes situacija yra gerokai pasikeitusi. Tie žmonės, su kuriais bendravau, yra eiliniai piliečiai. Jiems irgi yra apsunkintas gyvenimas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių ir režimo santvarkos. Mano pozicija yra palaikyti Ukrainą.
Jūs dabar esate be penkių minučių premjerė, kandidatė į premjeres, Lietuvai yra labai svarbu sužinoti, be adresų, kas tie žmonės Rusijoje, kur jie gyvena, kuo užsiima?
Tai yra pensininkai, kurie gyvena Maskvoje, tai tiek. Nežinau, ar kažką, ypatingai ten galima pasakyti. Net įsivaizduokite, jeigu paskutinį kartą 2018 m. [lankiau], tai tos realios padėties nežinau.
Kramatorskas Ukrainoje, jį nurodėte kaip savo vaikystės vasarų leidimo vietą. Jis buvo pakankamai prorusiškas miestas. 2014 metais jis net kelis mėnesius buvo užgrobtas prorusiškų separatistų. Pas ką ir kokius giminaičius jūs leidote vasaras vaikystėje? Kas tie giminaičiai Ukrainoje?
Mano vaikystėje taip jau atsitiko. Dabar, nors šių žmonių gyvųjų tarpe jau nėra, mano močiutės mama ir seserys gyveno Ukrainoje. Aš labai džiaugiuosi, kad visa Ukraina kalba ukrainietiškai, bet tada taip buvo, kad pusė Ukrainos buvo padalinta į rusakalbių teritoriją, kita dalis daugiau – ukrainiečių kalbos gyventojai. Aš didžiuojuosi, kad turiu šaknų iš ten. Gal iš to ir yra mano tvirtas apsisprendimas remti Ukrainą, kuris yra ganėtinai didelis.
Klausimų viešojoje erdvėje sukėlė jūsų ankstesnis pasirodęs postas, kur pasidalinote propagandiniu tekstu apie Lietuvos mokyklas ir rusų kalbą.
Ar jūs skaitėte tekstą?
Klausimas, ar gali būti, kad Lietuvos mokyklose grįšime vėl prie rusų kalbos, nes prasidėjus karui Ukrainoje mokyklose sumažinome?
Pirmiausia, tikrai siūlyčiau visiems paskaityti tekstą. Jis visiškai ne propagandinis, nereklamuojantis rusų kalbą, gal dėl to ir pasidalinau. Bet visi suprantame, kad ilgainiui ši kalba išvis išnyks ir mes einame prie to.
Labai suprantu, kad mano apsisprendimas kandidatuoti į premjero poziciją turi sukelti tam tikrų kalbų ir diskusijų viešojoje erdvėje. Matyt, tos tematikos yra, tam tikri dalykai – hiperbolizuojami.
Bet aš galvoju, kad, kaip jūs sakote, skeletai, turėtų būti atskleisti ir aš visiškai atvira ir tą pati pasakiau ir geriau dabar diskutuoti, negu vėliau tai atrodys visiškai kitokiu kontekstu.
Dėl ateities: kokia jūsų nuomonė, ar mes sugrįšime būtent prie rusų kalbos mokymo mokyklose, koks jis buvo anksčiau?
Mes nesugrįšime, rusų kalba nyksta ir ilgainiui išnyks. Tai tiesiog yra natūralus procesas, kadangi mes nieko nedarome, kad skatintume šį procesą <...> matau, kad vis mažiau vaikų pasirenka šią kalbą. Praktiškai tai yra Vilniaus, Vilniaus regiono klausimas, nes Lietuvos mastu jau įsivyravo kitos kalbos. Tai, manau, mes kalbame apie ganėtinai trumpą laikotarpį, kuomet mes turėsime naujų (pvz., ispanų, latvių, lenkų) kalbų.
Kokios yra jūsų šaknys: kas jūs esate, iš kur ta tartis ir ta kalba?
Lietuvė aš esu, tam tikro ukrainietiško kraujo turiu, tą jau pasakiau, mano prosenelis turi graikiško kraujo. Tiek mano senelis, kuris buvo tremtinys, sugrįžęs iš Šiaurės į Lietuvą, kai tik tai buvo galima padaryti, ir dėl to mano šeima įleido čia šaknis: mano tėtis lietuvis, mama lietuvė.
Aš pati savo akcento negirdžiu, gal tai natūralu, bet aš esu tiksliųjų mokslų žmogus ir visada turėjau ten stipriausią pusę. Gali kritikuoti žmonės, vieną kitą klaidą [kalbėdama] gal ir darau, Vilniuje gimiau, čia augau, esu sovietinis vaikas. Šiame krašte buvo laikas, kai dvi kalbos vyravo, galbūt tai kilo iš to.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
