Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.
JAV ir Irano paliaubos: ar Artimuosiuose Rytuose įmanoma taika?
Norėčiau paklausti būtent apie tas paskelbtas paliaubas ir tą paskelbtą memorandumą. Dabar Šveicarijoje irgi vyko derybos neseniai. Kaip jūs jas vertinate, ką tai parodo ir ar mes galime tos taikos tikėtis regione artimuoju metu?
L. Kojala: Situacija išlieka labai trapi, tą matome jau dabar. Nepaisant anonso apie memorandumą, apie tai, kad jis tinka abiem pusėms, matome jau iš karto vykstančius pažeidimus ir abejonę, ar bus galima jį realizuoti, o patį tekstą turbūt galima skelti į 2 dalis.
Viena dalis yra daugiau mažiau aiški ir konkreti bei galima vertinti, ar ją pavyksta realizuoti, ar ne. Kita yra visiškai deklaratyvi, orientuota į ateitį ir jos svarstymas turi mažai prasmės šiandieną. Ta operacionalizuojama, praktinė dalis yra pirmiausiai susijusi su Hormūzo sąsiaurio pralaidumo užtikrinimu.
Kaip žinome, Iranas de facto yra užblokavęs Hormūzo sąsiaurį, turi tokią galimybę dėl turimų karinių priemonių. Nereikia fiziškai tos blokados įgyvendinti, užtenka minų bei rizikos, kuri kyla laivams, ir tai tapo globalia problema dėl spaudimo naftos ir kitoms rinkoms, dėl to Jungtinėms Valstijoms yra aiškus siekis artimiausiu metu tą situaciją pakeisti į gerą, tai yra užtikrinti laivybą, užtikrinti laivų judėjimą ir tokiu būdu sumažinti ekonomikos spaudimą, ką ir matome iš dalies bent jau realizuojant pastarosiomis dienomis, nes panašu, kad laivų, kurie kerta Hormūzo sąsiaurį, skaičius yra išaugęs, ir tai indikuoja, kad įgyvendinti susitarimą yra įmanoma, bet turbūt ne be trukdžių, nes net jeigu ir keliolika laivų perplaukė, tai nereiškia, kad jie galės plaukti saugiai kitą dieną, o rinkos, kaip žinome, ir laivybos kompanijos nemėgsta nestabilumo.
Visa kita, kaip ir minėjau, 300 mlrd. dolerių, kurie kada nors kažkam gali būti skirti orientuojantis į Irano ekonomikos atstatymą. Ta pati branduolinė programa, Iranui tarsi dar kartelį pakartojant ne vieną ir ne dešimtį kartų kartotą teiginį, kad jie apskritai nesiekia įgyti branduolinio ginklo, yra perkeliama į ateitį ir atrodo vis dar kaip labai sudėtingi klausimai, kurių realizavimas praktikoje pareikalaus dar mėnesių mėnesius ko gero truksiančių derybų.
Kas paliaubose turi stipresnę poziciją?
Kaip jūs, gerbiamas Ramūnai, galvojate? Dabar žiūrint į tas derybas, kas yra geresnėje pozicijoje – Jungtinės Amerikos Valstijos ar Iranas?
R. Vilpišauskas: Sakyčiau, kad tarp analitikų, komentuojančių šituos procesus, dominuoja nuomonė, kad prezidentas Trumpas atsitraukė nuo savo pirminių tikslų. Dar kovo 6-ąją jis rašė apie tai, jog siekia besąlyginės Irano kapituliacijos.
Buvo tada kalbėta ir apie režimo pakeitimą, jis kvietė žmones Irane eiti į gatves ir pakeisti valdančiuosius – dabar jau visų šitų siekių mes nebegirdime ir kaip pasiekimą prezidentas Trumpas bei jo administracija pateikia tai, jog buvo sutarta su Iranu, kad įgyvendinant jau jūsų minėtą memorandumą, pasirašytą praėjusią savaitę, bus sudarytos sąlygos laisvai laivybai Hormūzo sąsiauriu.
Tai ir vyko iki karinio konflikto pradžios vasario pabaigoje, tad iš esmės bandoma grįžti į tą pradinį tašką, atsisakant konflikto pradžioje turėtų tikslų. Kaip sakiau, daugelis analitikų tai vertina kaip Irano režimo bent jau psichologinę pergalę, parodant, jog jis yra pajėgus atsilaikyti prieš galingiausią kariniu požiūriu pasaulio valstybę, ir turbūt pats pavyzdys, kaip buvo instrumentalizuotas Hormūzo sąsiauris sustabdant laivybą juo, kaip tai Iranas išnaudojo per ekonominius procesus, per pasekmes naftos, dujų tiekimui ir degalų kainoms pasaulyje, taps vadovėliniu pavyzdžiu apie tarpusavio priklausomybių instrumentalizavimą.
Šituos procesus atidžiai sekė ir Kinijos vadovybė, ir įvairių kitų šalių politikai, kad galėtų ateityje patys išnaudoti tokio pobūdžio svertus siekdami savo užsienio politikos tikslų.
300 mlrd. dolerių Iranui – ekonominis pažadas ar politinis signalas?
Užsiminėte apie tuos 300 mlrd. Tame memorandume yra kalbama apie tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos su partneriais padėtų Iranui rekonstruotis. Kaip ir kalbėjote, tai nėra joks užtvirtinimas, bet vis tiek, kad toks punktas yra tame memorandume, ką tai parodo?
L. Kojala: Ko gero, galima dar žingsnelį atgal žengti. Kas irgi yra apčiuopiama, tai yra įsipareigojimas iš Jungtinių Valstijų pusės, jog jeigu bus atvertas Hormūzo sąsiauris, tokiu atveju nebus sudarytos problemos ir nebus taikomos sankcijos, kurios buvo taikytos iki šiol Irano energetikos eksportui.
Tai yra pokytis lyginant su tuo, kokia situacija buvo prieš prasidedant karo veiksmams, nes, kaip ir profesorius minėjo, Hormūzo sąsiauris nebuvo apribotas, bet Irano galimybės eksportuoti naftą buvo sankcionuojamos Jungtinių Amerikos Valstijų.
Iranas tą ir toliau darė apeidinėdamas sankcijas, pardavinėdamas didžiausią savo naftos dalį Kinijai. Dabar Jungtinės Valstijos siūlo proaktyviai nuimti iki tol galiojusias sankcijas ir sudaryti tokiu atveju prielaidas pasiūlai iš Irano į globalią rinką – būtent naftos ir kitų žaliavų – padidėti. Tokiu būdu dar labiau mažinti spaudimą kainoms ir tikėtis, kad bus pozityvus efektas Jungtinių Valstijų ekonomikai bei infliacijai, kuri pastaruoju metu buvo šiek tiek ūgtelėjusi į viršų.
Visa kita, įskaitant 300 mlrd., yra tokios ateities perspektyvos. Panašu, kad Trumpo administracija bando kurti viziją Irano režimui, Irano režimo atstovams, galiausiai Irano visuomenei, kad yra įmanomas ne tik karo nutraukimas, bet ir kur kas efektyvesnis Irano ekonominis augimas, nes Irano ekonominė situacija pastaruoju metu buvo labai sudėtinga, dar iki karo infliacija siekė 50 ir daugiau procentų.
Mes matėme ir didžiulius protestus, su kuriais režimas, prisiminkime, susidorojo brutaliomis priemonėmis, nužudant tūkstančius žmonių – situacija buvo sudėtinga ir iki tol. Dabar Trumpo administracija po karinio vėzdo siūlo ateities morkos arba pyrago perspektyvą, kad iš to gali būti netgi tam tikras naujas ekonominės raidos etapas. Daugelį tų, kurie giliai stebi Irano režimą, tai neįtikina, nes jie sakytų, kad Irano režimas yra ideologinis, orientuotas į revoliuciją bei jos ištakas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
