Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Europą alina antroji karščio banga
Rekordiniai birželio pabaigos orai Pietų ir Vakarų Europoje: Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Portugalijoje skelbiama, kad gali būti net iki 45 laipsnių karščio. Ką tai parodo ir ką signalizuoja tokie karšti orai?
A. Bukantis: Tai signalizuoja, jog atslinko antroji karščio banga jau šį sezoną. Pirmoji dar buvo vidutiniškai karšta, o šioji, kadangi pats karščiausias laikas atėjo, yra stipresnė ir gali būti viršyta 40 laipsnių temperatūra, nes virš Šiaurės Afrikos susidaręs anticiklonas išsiplėtė netgi į Europą: Vidurio Europą, Vakarų Europą, aišku, Pietų Europa pirmiausia pakliuvo. Jis plečiasi toliau, tad gali būti, kad ir mes gausime progą pajusti šias tropines oro mases.
Tas atmosferos reiškinys yra vadinamas besiformuojančiu šilumos kupolu. Ar teisingai suprantu, ir kodėl toks pavadinimas, „El Ninjo“, suteiktas šiam reiškiniui?
A. Bukantis: Čia toks, galima sakyti, poetinis pavadinimas, jis nemokslinis – jokio kupolo iš tikrųjų nėra. Tai yra anticiklonas, kuris dabar yra labai gerai kaitinamas ilgiausių metų dienų saulės. Kada naktys pasidarė tokios trumpos, vos 7-8 valandos, žinoma, oras nespėja atvėsti.
Kadangi anticiklonas turi iš viršaus žemyn besileidžiantį cirkuliacijos mechanizmą, tas šiltas oras kaupiasi prie žemės paviršiaus ir tokiu būdu vis labiau kaista. Kol išsilaikys anticikloniniai procesai, tol šis karštis ir laikysis.
Gali būti, kad ypatingai Pietų Europoje naktys bus labai karštos, turėsime tropines naktis, kai temperatūra nenukris žemiau 20 ar net 25 laipsnių. Dienos taip pat labai karštos, tai yra tipiškas afrikietiškas orų tipas.
Ar tai normalu birželio pabaigai – toks karštis ir tokie orai, tropinės naktys?
A. Bukantis: Ko gero, galima sakyti, kad tai yra įprastas reiškinys, nes kiekvienais metais jau priskaičiuojame ne 2, o kartais net ir 4 karščio bangas, kurios kartais prasideda net gegužės pabaigoje, na, o birželio antrojoje pusėje tam jau reikia ruoštis visada.
Žinoma, pačios stipriausios karščio bangos, istoriškai vertinant, būna liepos ir pirmojoje rugpjūčio mėnesio pusėje, tuomet jau būna labiausiai įkaitusi pati Afrika ir pats Europos žemynas. Kartu su šiomis karščio bangomis, žinoma, atslenka ir sausra.
Dabar Vakarų Europoje ir kai kuriuose Pietų Europos regionuose jau fiksuojama sausra, trūksta drėgmės dirvožemyje, vandens telkiniai yra nusekę. Šie 2 reiškiniai – sausra ir karščio banga – visą laiką, galima sakyti, ateina kartu.
Karščio bangos ir sausra Europoje tampa vis dažnesnės
Ar „El Ninjo“ iš tiesų jis gali būti toks galingas ir stiprus, ir kas mūsų laukia?
A. Bukantis: Taip, dabar naujausi duomenys jau patvirtina, kad „El Ninjo“ reiškinys prasidėjo – tai yra procesas, vykstantis Ramiajame vandenyne tarp Australijos ir Pietų Amerikos. Yra apie 80–90 proc. tikimybė, kad šis reiškinys bus stiprus ir įsirašys į tikrų rimtų „El Ninjo“ reiškinių sąrašą, tokių kaip buvusieji 2016, 2011 ar 1998 metais.
Na, ir tada prasideda, galima sakyti, chaotiškas procesas visoje Žemėje – įvairiuose regionuose formuojasi kritulių ir temperatūros anomalijos. Tiek Atlanto vandenyne, tiek ir vidutinėse platumose formuojasi tai, ką mes vadiname chaosą keliančiais reiškiniais.
Ar „El Ninjo“ paveiks Lietuvą?
O šis chaotiškas reiškinys ir tie anomalūs orai, ar jie atkeliaus iki Europos, gal netgi Lietuvą pasieks? Ar mes galime tai pajausti?
A. Bukantis: Yra atlikta ir vis dar atliekama daugybė tyrimų, kaip „El Ninjo“ gali paveikti Šiaurės Atlanto ir Europos orus. Yra žinoma, kad jis veikia slėgio lauką Šiaurės Atlante – susilpnėja, pavyzdžiui, vakarinė oro masių pernaša, jeigu įsivyrauja stiprus „El Ninjo“ reiškinys, tačiau jis ne visą Europą veikia vienodai.
Pirmiausia gali atsirasti net kelių mėnesių pavėlavimas, bet Baltijos regione žinoma, kad labiausiai yra paveikiami žiemos orai. „El Ninjo“ metu Baltijos regione žiemos būna maždaug 1-1,5 laipsnio šaltesnės – to negalima pasakyti apie kitą Europos dalį.
Kitas priešingas reiškinys yra „La Ninja“, kuris dažniausiai būna po „El Ninjo“ – jo metu atvirkščiai, žiemos būna šiltesnės. Kiek truks šis reiškinys, kol kas nežinoma. Jis turėtų savo stipriausią fazę pasiekti gruodžio–vasario mėnesiais, bet toliau prognozuoti mokslas kol kas negali. Ar jis tęsis iki 2027 metų vidurio ar iki pabaigos – dabar dar pasakyti negalime.
Kas gali nutikti vasarą? Ar gali kažkurį mėnesį, liepą ar rugpjūtį, tas „El Ninjo“ kažkaip stipriau pasireikšti?
A. Bukantis: Europai yra žinoma, kad, nors tai nėra 100 proc. garantija, egzistuoja didelė tikimybė, jog jis gali sustiprinti oro masių pernašos procesus iš Afrikos, tai yra karščių bangų formavimąsi.
Tokiu būdu gali nutikti taip, kaip dabar: šitie anticikloniniai dariniai iš Šiaurės Afrikos gali ilgesnį laiką ir daugiau dienų užsibūti Europoje. Jie gali suformuoti gana didelę ir rimtą karščio anomaliją, tačiau tai labiau taikytina Vakarų ir Pietų Europai, nereikėtų to tiesiogiai taikyti mūsų regionui.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
