• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savaitgalį Europoje siaučiant audroms pas kaimynus lenkus nutiko šiurpi nelaimė. Lenkijoje į 38-metę moterį trenkė žaibas. Pagalbą suteikė liudininkai, o vėliau greitoji medicinos pagalba. Moteris buvo nugabenta į ligoninę. Vasarą žaibai skruodžia ir Lietuvą. Klimatologas perspėja apie pavojus ir kaip reikėtų saugotis.

Savaitgalį Europoje siaučiant audroms pas kaimynus lenkus nutiko šiurpi nelaimė. Lenkijoje į 38-metę moterį trenkė žaibas. Pagalbą suteikė liudininkai, o vėliau greitoji medicinos pagalba. Moteris buvo nugabenta į ligoninę. Vasarą žaibai skruodžia ir Lietuvą. Klimatologas perspėja apie pavojus ir kaip reikėtų saugotis.

REKLAMA

Kaip pranešė naujienų svetainė „Onet.pl“, po šeštadienį Jakušycų kaime prie Čekijos sienos įvykusio incidento moteriai sustojo širdis ir ji su sunkiais sužalojimais buvo nugabenta į ligoninę. Pranešama, kad jos būklė yra stabili.

Apie žaibus, audras ir orų anomalijas Lietuvoje laidoje kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje jau buvo fiksuoti ir viesulai, gyventojai dalijosi užfiksuotais vaizdais. Kai pamatai, kad ateina viesulas – ką daryti?

REKLAMA

A. Bukantis: Taip, tokiu atveju, žinoma, jau nieko nepakeisi, bet reikia galvoti apie savo gyvybę. Rūsys arba bent jau pusrūsis yra saugiausia vieta, nes net jeigu būtų nuplėštas stogas ar išplėšti langai, žmogus bent jau nenukentėtų. Tokiais atvejais galima labai greitai priimti sprendimą ir pasislėpti.

Jeigu tavo sienos pusės metro storio, sumūrytos iš plytų, tikėtina, kad gal iš ten tavęs ir neišsiurbs?

REKLAMA
REKLAMA

A. Bukantis: Ne, tokie statiniai, kurie yra kapitaliniai, mūriniai, gelžbetoniniai, tikrai yra atsparūs bet kokioms stichijoms, kurios gali būti Lietuvoje. Atskiros fasado detalės yra kitas klausimas. Ar stogas gali būti nulupinėtas? Taip, bet paties pastato tikrai nesugriautų, jeigu jis yra kapitalinis.

Visgi ta statybų patirtis nėra be pagrindo, ji verta dėmesio. Mūsų kopijavimas kažkokių statybinių technologijų, kurios būdingos, pavyzdžiui, subtropikams, ne visada pasiteisina. Dar ir dabar mačiau statomų namų, kurie yra be šlaitinių stogų, su plokščiu stogu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai irgi yra problema, kuri iš karto užprogramuojama, kadangi kaupiasi sniegas. Taip yra pigiau. Galima sakyti, kokius 20 proc. statybinių išlaidų galima sutaupyti, bet tada kaupiasi šlapias sniegas, apkrova.

Be to, stiprus lietus, jeigu nespėjo nutekėti, per tam tikrą laiką sugeba prasiskverbti pro bet kokias hidroizoliacines medžiagas. Ypač kai šyla ir šąla. Stogui reikia kažkokio smaigalio, kur rinktųsi krūviai. Tai gali būti antena, smailus kraigas. Tokie dalykai labiau pritraukia žaibus.

REKLAMA

Sako, kad yra gerai, kai aplink yra medžių, į kuriuos gali trenkti žaibas. Šiaip į aukštose vietose stovinčius pastatus žaibas trenkia dažniau negu kokioje dauboje?

A. Bukantis: Aukšti objektai, medžiai arba, pavyzdžiui, elektros perdavimo stulpai iš tikrųjų tampa žaibolaidžiais. Tik klausimas, kokiu atstumu nuo namo jie yra. Jeigu per arti, tai nėra labai gerai. Galima sakyti, kad jie yra natūrali apsauga.

REKLAMA

Kažkada skaičiau apie žaibolaidžius ir radau, kad kažkur Lietuvoje buvo mokykla, ant stogo pasistačiusi du žaibolaidžius, bet vis tiek trenkė žaibas ir ji sudegė. Tai iš esmės žaibolaidis neapsaugo visu 100 proc.?

A. Bukantis: 100 proc. tikrai ne. Bent jau kaip kalba žaibolaidžių įrengėjai, žaibolaidį galima įrengti nekokybiškai, ką nors pataupius, ir tada jis gali tapti nelaimės priežastimi. Jis neužtikrins srovės nutekėjimo, pritrauks žaibą, o visas karščio ir elektros smūgis teks stogui. Čia turi būti labai patikimas įrenginys, todėl taupyti negalima.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes visą laiką įsivaizduojame, kad metalas traukia žaibą. Stogai būna skardiniai, bet kartais ta skarda dar kuo nors padengta. Ar skiriasi, į ką trenkia žaibas, jeigu, pavyzdžiui, stogo dangos yra skirtingos?

A. Bukantis: Teoriškai metalinė stogo danga yra palankesnė kauptis vadinamiesiems elektros krūviams, kurie yra priešingi negu debesies apačioje. Tada gali būti didesnė tikimybė, bet apskritai jie nesikoncentruoja pačioje stogo dangoje. Turi būti kažkokie bokšteliai, antenos ar kiti daiktai, kurie yra smailūs ir aukšti.

REKLAMA

Draudikai pastebi vis daugiau draudiminių įvykių. Ar iš tikrųjų taip yra? Man atrodo, kad žaibų sumažėjo. Kažkodėl anksčiau, atsimenu, vasaromis vis griaudėdavo, žaibuodavo. Dabar bent porą metų, bent jau prie Vilniaus, aš jų kažkaip nelabai mačiau. Ar čia tik man taip atrodo?

A. Bukantis: Šiemet jau, galima sakyti, tuoj viršysime normą. Norma yra 15–20 žaibuotų dienų per sezoną. Galima sakyti – per metus. Kai kuriais metais būna net 30–40 žaibuotų dienų, kaip kam pasiseka, kokiame regione.

REKLAMA

Apskritai, žaibų tikrai nemažėja, nes gerėja ir galingų kamuolinių debesų formavimosi sąlygos, dažnėja škvalo reiškinių, viesulų, žaibų. Dėl krušos nustatyti sunkiau, nes statistika labai komplikuota, ne visada viską užfiksuojame. Žaibų tikrai nemažėja ir nemažės.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų