Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ apie pandeminę situaciją, karantino režimą ir vakcinacijos procesą kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Kalėdas sutiksime jau įprastai?
Ž. Simonaitytė teigė besitikinti, kad Velykų savaitgalis bus paskutinis, kai galios tokie griežti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.
„Ir galime pagrįstai to tikėtis, dėl to, kad tas gaunamų vakcinų kiekis ir Lietuvos gyventojų nusiteikimas skiepytis, supratimas, kad tai vienintelis kelias į pandemijos suvaldymą, leidžia mums tikėtis, kad turbūt ne tik Kalėdas, bet ir rudens artimesnes šventes galėsime pakankamai ramiai sutikti žymiai mums labiau įprastu būdu“, – tikino sveikatos apsaugos viceministrė.
Ž. Simonaitytės teigimu, pagal pandeminę situaciją, Lietuvą galima skirstyti į tris zonas. Prasčiausia padėtis išlieka Vilniaus ir Marijampolės apskrityse, kuriose sparčiai plinta ir dominuoja britiškoji koronaviruso atmaina.
„Tada yra centro Lietuva, kur mes matome, kad atvejų skaičius irgi pradeda augti“, – kalbėjo pašnekovė.
Trečioji zona – šiaurinė Lietuvos dalis, kurioje neauga nei atvejų, nei mirčių skaičius.
Savivaldybėse, kuriose pandeminė situacija yra geresnė, jau galioja šiek tiek švelnesni karantino ribojimai. Ž. Simonaitytės teigimu, ar mažiau koronaviruso paveiktose savivaldybėse galima būtų atverti daugiau veiklų, Vyriausybė gali spręsti po Velykų, kai bus vertinama po šventinio savaitgalio esanti situacija.
„Labai su nerimu laukiame Velykų, labai tikimės, kad žmonės liks namuose, kad mažiau bendraus. Jei išeis į lauką, tai pasivaikščioti, pajudėti, bet ne bendrauti su kitais.
O toliau mums tie atvejai parodys. Nes tikrai nesinorėtų atsidurti toje situacijoje, kurioje buvome gruodžio mėnesio antroje pusėje“, – teigė Ž. Simonaitytė.
Tikisi, kad negrįšime į juodžiausią scenarijų
Visgi Ž. Simonaitytė teigia, kad kol kas nėra svarstoma grįžti prie D karantino scenarijaus ribojimų, kai visiškai užveriamos mokyklos, ne maisto prekių parduotuvės. Pasak jos, statistika rodo, kad didžioji dalis užsikrėtimų atvejų šiuo metu yra susiję su žmonių bendravimu.
„Žmonės bendrauja vieni su kitais, vieni kitų namuose, kur, natūralu, nesilaiko tų reikalavimų, nes žino, kad nieks nežiūri pro rakto skylutę ir netikrina tų reikalavimų.
Norisi labai paprašyti žmonių, dėl to ir per Velykas tie ribojimai buvo įvesti tam, kad tiesiog šiek tiek susilaikytume nuo bendravimo vieniems su kitais ir taip galėtume perkirsti tą augimo scenarijų <...> ir galbūt neturėti to juodojo scenarijaus, kai mums vėl reikia mąstyti apie kažkokį labai didelį užsidarymą. Labai norėtųsi išlaikyti tą tendenciją ir tą atlaisvinimų lygį, koks jis yra dabar“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Alternatyvų karantiną atmeta
Socialdemokratas, Seimo narys Gintautas Paluckas šią savaitę iškėlė idėją alternatyviam karantinui – dvi savaitės griežto režimo, o po to trys mėnesiai visiškos laisvės. Visgi Ž. Simonaitytė tokius opozicijos atstovo siūlymus atmeta.
„Jeigu būtų įmanoma užtikrinti tuo visiškai griežtu karantinu, kad visiškai neturėtume kontaktų, toms dviem savaitėms uždaryti ir maisto prekių parduotuves, visiškai apriboti visą žmonių bendravimą, tai tokia idėja gal ir pasiteisintų. Bet, deja, to padaryti neįmanoma, valstybė bet kokiu atveju turi funkcionuoti. Tam tikros prekybos vietos, įmonės, gamyklos – jos turi funkcionuoti.
Toks paprastas pavyzdys, kokia duonos kepykla, na, ji negali neveikti, nes duona, pienas ar panašūs dalykai turi egzistuoti, žmonės turi gauti tuos produktus. Visiško uždarymo neįmanoma pasiekti, dėl to, to visišką viruso plitimo suvaldymą irgi sunku pasiekti“, – dėstė Ž. Simonaitytė.
Kalbasi dėl kultūros įstaigų ir sporto klubų atvėrimo
Besitęsianti pandemija situacija verčia galvoti apie eksperimentinius įvairių veiklų atvėrimus. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis siūlo atverti teatrus tiems, kas turi imunitetą. Panašių pavyzdžių galima pamatyti ir užsienyje.
Ž. Simonaitytė atskleidė, kad apie įvairias iniciatyvas Vyriausybė svarsto. Pasak jos, Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos jau mėnesį diskutuoja apie tai, kaip kultūros srities veiklos galėtų būti atidarytos.
„Lygiai taip pat dirbame ir diskutuojame su sveikatingumo, sporto klubų veikla, vėlgi, galvodami apie tai, kad žmonėms reikia grįžti ir į šitas veiklas“, – pabrėžė viceministrė.
Su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, anot Ž. Simonaitytės, taip pat nuolat kalbamasi apie restoranų ir kavinių atvėrimą.
Imuniteto pasas gali apimti ir testavimą
Viceministrės teigimu, pagrindinis dalykas, kuris leis atverti vis daugiau sričių – imuniteto pasas.
„Ir visa Europa link to juda, ir mes darbuojamės gerus porą mėnesių“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Jos teigimu, iki šiol žmonių dalis, kuri dėl imuniteto galėtų sau leisti daugiau veiklų, buvo sąlyginai maža, tačiau jai augant, reikia diskutuoti apie būtinybę suteikti imunitetą turintiems žmonėms daugiau galimybių.
Dėl imuniteto paso yra įvairių diskusijų, tačiau anot viceministrės, Lietuvos pozicija yra tokia, kad jį turi būti įtraukti trys elementai – persirgimas, antikūnų turėjimas ir paskiepijimas.
„Tai yra trys elementai, dėl kurių viskas aišku. Ir tada yra tas ketvirtasis elementas – testavimas, ar šiuo metu žmogus neserga. Jis yra labiausiai diskusinis ir keliantis daugiausiai abejonių.
Jei žmogus prieš dieną pasidarė testą ir jis buvo neigiamas, nereiškia, kad po to pakeliui jis kažkur neužsikrėtė. <...> Tas valdymas tik per testavimą yra sudėtingiausias, keliantis daugiausiai epidemiologinių iššūkių, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jis yra atmetamas“, – kalbėjo viceministrė.
Teatrai ir kavinės gali atsiverti ir be imuniteto paso
Ž. Simonaitytė tikino, kad per šį mėnesį Lietuva technologiškai jau bus pasiruošusi įgyvendinti imuniteto paso idėją. Visgi, anot jos, reikės apsispręsti, kokiai daliai žmonių jis galios ir kokios veiklos atsivers imuniteto paso turėtojams.
„Kada bus apsispręsta, sunku spekuliuoti, bet nemanau, kad tai yra kažkoks ilgų diskusijų klausimas. Be abejo, imunitetą turinčių žmonių kuo toliau, tuo daugiau yra, natūralu, kad tuos sprendimus reikia priiminėti“, – teigė pašnekovė.
Tačiau Ž. Simonaitytė negalėjo pasakyti, ar kultūrinės veiklos ir maitinimo įstaigos atsivers tik atsiradus imuniteto pasui.
„Taip teigti negalėčiau tikrai. Jei surasime kitų būdų kaip galima užtikrinti saugią jų veiklą, tai tą galima daryti ir be imuniteto paso. Mes puikiai suprantame, kad visuomenėje yra dalis žmonių, kurie nenori testuotis, vakcinuotis. Turime diskutuoti ir apie tai, kaip tiems žmonėms leisti vienokiomis ar kitokiomis paslaugomis naudotis.
Tas diskusijų spektras yra pakankamai platus. Būtų geriausia surasti būdus, kad būtų galima paslaugomis naudotis neturint kažkokių papildomų sertifikatų. Bet jeigu nematysime tam variantų, tai turbūt pasirinkimas bus sertifikatai“, – sakė viceministrė.
Antrojoje laidos dalyje Ž. Simonaitytė kalbėjo apie skiepijimą Velykų savaitgalį, situaciją dėl „AstraZeneca“ vakcinos bei visuotinį vakcinavimą. „Dienos pjūvio“ laidą rasite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
