Dvi uostamiesčio gyventojos, septyniolikmetės Lidija Grajauskas ir Aliona Sliusareva, ieškodamos geresnio gyvenimo, iškeliauja į Stokholmą. Čia rožinės merginų svajonės virsta pragaru. Taip savo romaną "BOX 21" (liet. - "21 dėžutė") pradeda du žinomi Švedijos rašytojai Anders Roslund ir Borrge Hellstrom.
Romanas "Box 21" (taip merginos vadina savo dėžutę, kurioje laiko vienintelius brangius daiktus) išleistas 2005 metais.
Knyga apie klaipėdietes, užsienyje įkliuvusias į prostitucijos pinkles, apkeliavo ne vieną pasaulio šalį. Ji išversta į japonų, rusų, italų, vokiečių ir anglų kalbas. Pastaruoju metu švedų romanas, kuriame vaizdžiai aprašomos lietuvių prostitučių kančios užsienyje, plačiai pristatomas JAV spaudoje, nes pasiekė šios šalies knygynus.
Švedai savo knygos siužetui Klaipėdą pasirinko neatsitiktinai. "Vakarų ekspresui" susisiekus su autoriais, šie tikino, jog romanas gimė po realios prekyba žmonėmis iš Lietuvos istorijos, kuri Švedijoje sukėlė tikrą skandalą.
Šiurpi istorija
Dvi klaipėdietės, sutikusios dirbi Stokholme, yra pagrobiamos, įkalinamos, mušamos bei prievartaujamos, verčiamos dirbti prostitutėmis.
Knygoje aprašoma scena, kurioje Lidija pasitinka klientą, pageidaujantį kassavaitinio sadistinio sekso. Mergina sutinka šypsodamasi, nes priešingu atveju ji vėl būtų mušama.
Vaizdžiai rašoma, kaip per dieną tenkindama po keliolika klientų, nepilnametė išgyvena tik sugebėdama iš realaus pasaulio persikelti į praeitį. Save ji mato tarsi iš šalies, kažkur toli dainuojančią vaikystėje išmoktas dainas.
Rašoma, kad švedų viešnamio savininkai pagrobėjams už atgabentas merginas moka po 4,5 tūkst. JAV dolerių. Klientai už seksą joms moka apie 70 dolerių. Autoriai paskaičiavo, jog kiekviena mergina sąvadautojams uždirba net 840 dolerių per dieną, per mėnesį - apie 25 tūkst.
Dvi klaipėdietės vis tik pabėga iš žiauraus prievartos pasaulio, tačiau tuo švedų aprašoma istorija nesibaigia - Lidija trokšta keršto tam, kuris merginų gyvenimą pavertė pragaru.
Jos Stokholme susipažįsta su detektyvu Ewertu Grensu. Knygoje pasakojama, jog jis, senas kovotojas su prostitucija, gelbėdamas merginas, susitinka su diplomatu iš Lietuvos. Šis jam pasakoja: "Keli tūkstančiai jaunų moterų iš Rytų Europos. Šimtai tūkstančių gyvybių. Toks prekybos žmonėmis mastas. Moterys yra perkamos ir parduodamos mums tiesiog kalbant. Mūsų mergaitės. Mūsų moterys...
- Mano šalyje, Lietuvoje, už prekybą narkotikais gresia sunkios, ilgos, žiaurios bausmės, - toliau porina diplomatas. - Tačiau prekyba žmonėmis, jaunomis moterimis beveik nerizikinga. Lietuvoje suteneriai retai kada nubaudžiami - niekas net nenuteisiamas, žinoma, ir į kalėjimus nepatenka."
Romano autoriai nepagailėjo žiaurų prievartavimo ir mušimo scenų. Jie rašo, kad Lietuvoje sąvadavimu gali užsiimti bet kas ir likti už tai nenubaustas.
Siužetas - pusiau tikras
Sutikę atsakyti į dienraščio klausimus, romano autoriai A. Roslund ir B. Hellstrom pažymėjo, jog knygos turinys ir užsienyje yra sukėlęs nemažai diskusijų.
Abu autoriai jau senokai dirba kartu - renka medžiagą ir publikuoja kriminalinius romanus.
"Kiekvienoje knygoje aiškiai pasakome, jog romane jungiame faktą ir fikciją, pasaką ir tiesą. Dėl šios priežasties mūsų kūryboje yra 50 procentų tiesos, ir tiek pat išgalvotų dalykų", - laiške rašo romano kūrėjai.
"21 dėžutė" paremta tikrais faktais. Prie šio romano medžiagos abu autoriai sėdo po to, kai Švedijos spauda plačiai aprašė tragedija pasibaigusį vienos lietuvaitės gyvenimą.
"Lietuvė buvo parduota ir Švedijoje priversta dirbti prostitute. Nesuradusi kitos išeities, ji pasirinko savižudybę. Sekdami šios istorijos pėdsakais, mes kelerius metus vykdėme tyrimą ir bendradarbiavome su Švedijos policijos skyriumi. Šis skyrius specializuojasi prekyba žmonėmis bylose", - apie pradinį impulsą romanui rašo autoriai.
Atsakyme jie pažymi, kad romane yra ir tiesos, ir pačių išgalvotų faktų.
"Tai buvo nuolatinės ir skausmingos kelionės tarp policijos, prostitučių klientų, moterų, tapusių jų prekėmis, ir pačių prekiautojų žmonėmis iš Lietuvos, Vengrijos ir Rusijos. Romano aplinka tikra, o veikėjai bei jų istorijos - išgalvotos", - tikina A. Roslund ir B. Hellstrom.
Pavardės - išgalvotos
Švedai rašytojai kelis kartus lankėsi Lietuvoje. Jų teigimu, čia viešėjo tam, kad galėtų susitikti su merginomis, kurios anksčiau dirbo prostitutėmis Švedijoje.
Autoriai išsiaiškino, kad jų gimtoji šalis yra viena iš pagrindinių taškų, į kurį vežamos lietuvės sekso vergijai
Į klausimą, kaip buvo pasirinkti romano herojų vardai ir pavardės, švedai atsakė, jog visi veikėjų vardai ir pavardės - išgalvoti.
"Mes visada taip darome. Asmenys, su kuriais bendradarbiavome rašydami romaną, ir tie, kurie mus įkvėpė tam tikrų veikėjų sukūrimui knygoje, neturi būti atpažinti skaitytojų. Tai yra nerašyta visų rimtų rašytojų taisyklė", - tvirtino autoriai.
Lankydamiesi Lietuvoje, rašytojai užsuko ir Klaipėdą, palikusią jiems "teigiamą" įspūdį.
"Mums taip pat patiko jūsų šalis, žmonės bei kultūra. Apsilankėme Vilniuje, kur sužinojom jog Luskuskele kalėjimas (Lukiškės) labai skiriasi nuo Švedijos kalėjimų. Pas mus nėra ginkluotų prižiūrėtojų, dėl šio fakto tikrai buvo verta aplankyti jūsų šalį", - laiške rašo A. Roslund ir B. Hellstrom.
Vaida JUTKONĖ, Džiugas LUKOŠEVIČIUS
