Vėlai vakare antradienį pasibaigęs Jungtinio demokratinio judėjimo praėjusią savaitę surengtoje protesto akcijoje išreklamuotas visuomenės susitikimas su Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu bei kitais šios prokuratūros atstovais vyko taip ramiai, kad dalis garbios publikos net užsnūdo.
Matyt, pakeitus renginio salę: vietoj miesto savivaldybės - į M. Romerio universiteto Viešosios policijos fakulteto salę, iš anksto "mitingo dvasia" nusiteikusius žmones drausmino pati aplinka. Be to, prieš susitikimo pradžią minėto judėjimo Kauno padalinio vadovė Rūta Zabielienė savo organizacijos atstovams, lyg darželinukams, padalino iš kartono iškirptų gėlyčių ir lauktiems svečiams atėjus paragino žmones tas kartonines puošmenas iškėlus palaikyti rankose.
Šypsojosi iš šalies tai matydamas šiam judėjimui nepriklausantis buvęs Kauno deputatas inžinierius Edmundas Rimkevičius, šiuo metu - Kauno miesto senatvės pensininkų sąjūdžio narys. Eltai jis teigė turįs kitokį neseniai įsisteigusios pensininkų organizacijos simbolį - virvę ant kaklo. Gruodžio 10-ąją sąjūdis žada prie Seimo rengti eitynes: be plakatų, tylomis vaikščios vorele garbaus amžiaus sulaukę žmonės, pasirišę ant kaklų virves. "Ta virvė reiškia viena: aš nesutinku, kad valstybės valdymo klaidų pasekmės būtų taisomos mano pensijos sąskaita", - aiškino E. Rimkevičius.
Apie du šimtai universiteto salėje susirinkusių žmonių iš savojo judėjimo lyderio advokato Kęstučio Čilinsko lūpų išgirdo patikinimą, kad dialogas su valdžios bei kitų institucijų atstovais turi vykti ne langus daužant ar šaudant, be pykčio. Tačiau žmonės, kuriantys demokratinę valstybę, nori būti išgirsti, kadangi turi daug problemų, kurias reiktų aptarti ir su prokurorais. O šie, pasirodo, irgi patiria stambių monopolijų spaudimų, kad nebūtų efektyviai ginamas viešasis interesas. K. Čilinsko nuomone, prokuratūra turi būti nepriklausoma nuo politikų.
"Neretai dabar susidaro įspūdis, kad prokuratūra turėtų išspręsti visas valstybės problemas. Pasitikėjimas prokuratūra, žinoma, yra gerai, bet prokuratūros kompetencija yra ribota", - pabrėžė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras. Iš pradžių jis pateikė statistikos: per 10 mėnesių apygardos teritorijoje registruota daugiau nei 17 tūkst. nusikalstamų veikų (augimas, lyginant su 2008-ųjų duomenimis, - 11 proc.); iki lapkričio ištirta 8900 nusikalstamų veikų, 3595 baudžiamosios bylos perduotos į teismą.
Ilgai prokuratūros atstovai aiškino apie šios institucijos paskirtį, funkcijas, galias, apie tai, kad pastaruoju metu teismai vis dažniau atmeta bylas dėl viešojo intereso gynimo, pripažindami, jog prokuratūra gina privatų interesą, kas jai draudžiama. Apgailestauta, kad besikeičianti norminė bazė sukelia painiavos, kas atsitiko, pavyzdžiui, pakeitus įstatymo nuostatas, ribojusias, kokio dydžio žemės sklypą miesto teritorijoje natūra gali atgauti savininkas. "Valstybė turi daugybę institucijų, kurių funkcija - ginti viešą interesą ir jį užtikrinti. Deja, atrodo, tik viena prokuratūra turi jį ginti", - apgailestavo K. Betingis.
Smalsuoliams, kuriems rūpėjo iš apygardos vyriausiojo prokuroro išgirsti, kiek pasistūmėjo Drąsiaus Kedžio ar kitų nemažą rezonansą visuomenėje sukėlusių istorijos tyrimas, kokių naujienų yra pedofilijos byloje, teko nusivilti, nes prokurorai apsiribojo paaiškinimu, kad viešoje erdvėje draudžiama nagrinėti konkrečias baudžiamąsias bylas bei viešinti jų detales.
Susitikime dalyvavusio svečio iš Vilniaus - vienai pareigūnų profesinei organizacijai vadovaujančio Vytauto Bako nuomone, nėra kriterijaus, už ką atsakinga policija, už ką - prokuratūra. O taip yra iš dalies ir todėl, kad "sunkiai vaduojasi iš sovietinio palikimo ir patys teisininkai".
Susitikimo metu žmonėms buvo pasiūlyta ant popieriaus lapelių užrašyti rūpimus klausimus, tačiau ne į visus juos buvo atsakyta. Kai kurie nusivylę renginio dalyviai salę paliko nesulaukę jo pabaigos.
