Sunkmetis paveikė daugelio žmonių emocinį gyvenimą, psichikos pagalbos centrai stebi besikreipiančių žmonių pagausėjimą. Šiaulių psichikos pagalbos centro vedėja Laima Šėporaitienė sako, kad asmenybės psichologinė branda lemia, ar mobilizuos žmogus jėgas, kurias nukreips situacijai pakeisti, ar dvasios kančia pasireikš sunkesne ar lengvesne liga.
Jei dvasios skausmas sutrikdo įprastą gyvenimą, neapleidžia kankinančios mintys, būtina kreiptis pagalbos. Gerai, jei žmogus pats suvokia, kad turi kreiptis į specialistus, tačiau ką daryti artimiesiems, jei sergantis jiems rūpimas žmogus atsisako vykti gydytis?
Gydymas turi būti savanoriškas
Šiaulietė, telefonu užregistravusi savo močiutę konsultacijai Psichikos pagalbos centre ir ją atvežusi į centrą, buvo nustebinta - sužinojo, kad pirmą kartą paciento telefonu užregistruoti neleidžiama. Medikai močiutę priėmė, tačiau šiaulietė savaitraščio "Šiauliai plius" paprašė paaiškinti, kokia yra priėmimo pas psichiatrus tvarka, kaip elgtis, jei sergantysis psichikos liga atsisako vykti pas medikus ir apskritai ką daryti pačiam ar artimiesiems, jei matai, jog susidoroti su dvasinėmis problemomis sunkmečiu tampa vis sunkiau.
Laima Šėporaitienė sako, kad jei žmogus atėjo pagalbos – tai jau gijimo pradžia. Tai reiškia, kad žmogus suvokia, jog turi problemų. Kreipiantis į psichikos sveikatos centrą siuntimo nėra būtina turėti. Registruojama konsultacijai pas psichiatrą, pas psichoterapeutą, galima lankytis nesant ligai ar sutrikimui, o tik problemai spręsti.
Jei liga nediagnozuojama, žmogus sveikas, tik nori išsiaiškinti savo problemų, sunkumų priežastis ir rasti galimybes jas išspręsti, į pacientų registrą jis nepatenka. Jei būklė itin bloga, psichiatrai pacientą priima tą pačią dieną.
L. Šėporaitienės teigimu, bet koks gydymas turi būti savanoriškas. Vargu ar kas vartos vaistus prievarta, netikėdamas pagerėjimu, ar bendraus su psichoterapeutu atvirai, gilindamasis į save ir savo problemas to nenorėdamas. "Visi atvejai, kai žmogus nemato reikalo gydytis ir nenori gydytis - sudėtingi. Kai kada reikia gerbti ir priimti žmogaus pasirinkimą, koks nesuprantamas jis bebūtų. Reikėtų kalbėtis, aiškintis, tartis, siūlyti galimybes, sprendimus. Gal net laukti, kol žmogus pats nuspręs ieškoti pagalbos. Prievartos taikymas įstatymais reglamentuotas tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų", - sako gydytoja.
Anot pašnekovės, prievarta spręsti gydymo klausimus galima tik tada, kai asmuo yra pavojingas savo ar kitų gyvybei, sveikatai, turtui. Tokiu atveju būtina kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, raštu nurodyti tuos faktus, kurie leidžia manyti, kad būtina gydyti prievarta. Asmuo turi būti pristatytas specialistui. Ligoninėje toks asmuo gali būti dvi paras stebimas, o esant sunkiems sutrikimams kreipiamasi į teismą dėl gydymo prievarta. "Tai iš tiesų reti atvejai. Kartais stebina, kad namiškiai girtam smurtautojui ieško psichiatro, o ne policijos pagalbos", - kalba medikė.
Medikamentinis gydymas - ne baubas
Sumažėjusios pajamos, skurdas, darbo netektis ar grėsmė jo netekti, nesaugumas sukelia pyktį, liūdesį, net atima norą gyventi. Sunkmetis verčia žmones kalbėtis apie bėdas, skatina niūrias mintis. L. Šėporaitienė sako, kad net tokioje situacijoje įmanoma būti optimistu, pavyzdžiui, pensininkai metus su baime laukia pensijų sumažinimo. Vis dėlto, mažai kas geba pasidžiaugti, kad jų nesumažino jau metus.
"Vidinių galių emocinėms bėdoms įveikti vieni žmonės turi daugiau, kiti - mažiau. Kuo žmogus labiau subrendęs kaip asmenybė, tuo jis aiškiau suvokia, kad gyvenime atsitinka visokių dalykų, kurie ne visada yra malonūs. Brandi asmenybė geba mobilizuoti jėgas, nes suvokia, kad sunkumai yra laikini, po metų kitų jie praeis, ir ieško išeičių sunkumams įveikti. Silpnesni žmonės sunkumams nėra pasiruošę, jie galvoja, kad liko visiškai vieni su problema, tiki, kad beliko kentėti", - sako pašnekovė.
Anot L. Šėporaitienės, gyvenime apskritai labai daug kentėjimo, problemos kelia baimę, pyktį, nerimą, liūdesį. Vieni pasineria į iškilusį jausmą, tačiau kiti jėgas nukreipia, kad išsiaiškintų, kas tuos jausmus sukėlė.
Žmonės be galo skirtingi ir ne visi pajėgūs patys išspręsti savo psichologines problemas. Štai tuomet reikėtų kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, kuris padės suvokti, kodėl dabar jaučiamasi sunkiai ir ką žmogus gali padaryti, kad įveikti bėdą, kaip pasielgti kitą kartą, kad nekiltų liguistos reakcijos.
"Yra žmonių, kurie augo sunkiai. Žmonės iš vaikų namų, asocialių šeimų, nepalankių šeimų, patyrusieji psichologinį ar fizinį smurtą dažnai neturi įgūdžių patys susidoroti su problemomis ir nežino, ką daryti", - sako psichologė. Jiems dėl ryškių asmenybės pakitimų psichoterapijos galimybės yra ribotos. Tokiems ligoniams arba tiems, kurių sutrikimai yra gilūs ar ilgai trunkantys, taikomas ir medikamentinis gydymas. Jis reikalingas tam, kad pacientas pajėgtų išgyventi, ištverti, kad savijauta būtų tokia, kad užtektų galių kasdieniniam gyvenimui.
Šeima turi parodyti vaikui, kaip sprendžiamos bėdos
Neretai žmogui, jaučiančiam, kad jo siela serga, gėda kreiptis į gydytoją pagalbos. Griebiamasi abejotinos savigydos: vyrai - alkoholio, moterys - tablečių. "Reikia suvokti, kad dabar mums visiems yra sunku, artimieji sunkmečiu gali vienas kitam padėti. Moterys turėtų liautis į vyrus žiūrėti kaip į bankomatus ir, ištikus sunkiam periodui, praradus darbą, jį palaikyti. Vyrai turi suvokti, kad jie gali jaustis stiprūs ne tik tada, kai parneša algą šeimai. Vyro stiprybė yra ir ta, kai jis parodo gebantis spręsti iškilusias problemas. Didžiausia nauda šeimoms sunkmečiu yra tada, kai tėvai parodo savo vaikams, kaip reikia spręsti problemas, kaip atlaikyti sunkius momentus ir kaip ieškoti išeičių", - kalba psichiatrė.
L. Šėporaitienės teigimu, vyrai yra itin susiaurinę savo vertę, savęs suvokimą. Jiems atrodo, kad bus kažko verti tik tuomet, kai uždirbs daug pinigų. Puikios vyriškumo savybės - savitvarda, kantrybė, ištvermė, gebėjimas pakeisti įprastą veiklą dabar nuvertintos.
"Mane šokiruoja, kai vyras atsisako eiti dirbti už 800 litų dydžio algą, neva tai mažina jo savivertę. Bet juk ne visada taip bus, niekas nesako, kad iki senatvės tokią algą gausi. Įžvelgus teigiamų dalykų gali eiti pas bobutę daržą kasti ir gautus 10 litų parnešti vaikams. Tai geresnis būdas būdas parodyti, kad jais rūpiniesi, nei sėdėjimas namie, gėrimas ar pykčio liejimas šeimoje", - sako L. Šeporaitienė.
Gaunant vairuotojo pažymėjimą bėdų nekyla
L. Šėporaitienė supratingai vertina piktus žmonių komentarus internete. Pyktį būtina išlieti, tad žmonės, kuriems šio jausmo yra prisikaupę, pyktį "nuleidžia" internete. Tai geriau, nei pyktį išlieti ant kolegų, vaikų ar žmonos. "Pyktį internete išliejantys žmonės savotiškai gyja. Tai savotiška psichoterapija, o tie, kurie tapo komentatorių auka, piktus komentarus turėtų vertinti filosofiškai. Padėjai kažkam "garą nuleisti" – gerą darbą padarei", - šypsosi pašnekovė. Vis dėl to, būtina prisiminti, kad tie, kurie išlieja savo pyktį ant kitų, nepadaro nė žingsnelio į priekį savo dvasinės brandos kelyje.
Kodėl žmonės suserga sielos ligomis? Kodėl vienas, rodos, prispaustas bėdų kalno, geba šypsotis, o kitam algos sumažinimas sukelia ligą?
Medikė teigia, jog tai lemia daug veiksnių. Svarbi ir genetika ir tai, kokios emocijos patirtos motinos įsčiose, gimus. Svarbu patirtis, gauta iš tėvų, kaip tėvai tave palaikė, kiek gerbė tavo sprendimą pačiam tvarkyti savo gyvenimą, kaip pats gebėjai palaikyti socialinius ryšius.
L. Šėporaitienė sako, kad į Psichiatrijos ligoninę šiuo metu apie trečdalį pacientų patenka dėl alkoholinės abstinencijos arba alkoholio vartojimo sukeltos baltosios karštinės. "Prieš 20 metų, kai atlikau praktiką Kauno psichiatrijos ligoninėje, pusę metų teko laukti, kol išvysiu baltosios karštinės ištiktą pacientą. Šiemet tokių, ar abstinencijos kankinamų žmonių yra po kelis kasdien", - sako gydytoja.
L. Šėporaitienė gana palankiai vertina dvasios ligų gydymą vaistais. Užsitęsęs stresas, depresija paveikia smegenis, jose atsiranda pakitimų. Šiuolaikiniai vaistai geba tuos pakitimus, pažeistas struktūras atstatyti. Kažkada buvo mokoma, kad neuronai žūva neatitaisomai, bet šiuolaikinė medicina pažengė į priekį, tad medikamentinio gydymo bijoti nereikėtų. Medikamentinis gydymas ypač padeda psichozių atveju – pacientas tuomet geba racionaliai mąstyti ir su psichoterapeutu spręsti bėdas.
L. Šeporaitienė sako, kad žmonės klaidingai įsitikinę, kad jei kreipėsi į psichiatrą, vėliau jiems gali kilti bėdų gaunant vairuotojo pažymėjimą, ginklą. Jei žmogus kreipėsi į medikus dėl, pavyzdžiui, kilusios depresijos, gaunant vairuotojo pažymėjimo problemų nebus. Medikai įvertina žmogaus būseną. Jei ji pagerėjusi, tai ir užfiksuojama. Kita vertus, net lėtinė psichikos liga, jei pacientas kritiškas, gydosi, liga valdoma ir nereikia itin daug medikamentų, nėra absoliutus draudimas vairuoti automobilį.
Oksana Laurutytė
