„Šiuo momentu iš projekto išimama, atsisakoma idėjos teikti komiteto siūlymą dėl savivaldybės tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo. Šitą (siūlymą – BNS) esamoje situacijoje nunuliname“, – trečiadienį per komiteto posėdį pranešė jo pirmininkas liberalas Ričardas Juška.
Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
Pasak R. Juškos, pasiūlymas atsiimtas pasikeitus kai kurių komiteto narių pozicijai ir neradus sutarimo tiek komitete, tiek Seime.
Prieš porą savaičių VVSK buvo pateikta Vietos savivaldos įstatymo pataisa dėl naujų pareigybių įsteigimo savivaldybių tarybose. Siūlyta įkurti savivaldybės tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo institutą.
Anot projekto, asmenis į šias pareigas būtų delegavusi tarybos dauguma, jie būtų išrenkami daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsais. Pagrindinė šių pareigūnų funkcija būtų organizuoti ir vesti tarybų posėdžius.
Dabar Vietos savivaldybės įstatyme numatyta, kad tarybos posėdžių darbotvarkę sudaro ir jiems pirmininkauja meras, tačiau jis nebalsuoja, nes nėra tarybos narys.
Siūlymas keisti įstatymą kilo dėl to, kad keliose savivaldybėse susiklostė situacija, kai politinės jėgos nepasiskelbia nei dauguma, nei mažuma, nors privalėtų tai padaryti.
Pernai liepą Vyriausybės atstovas apskrityje įspėjo Šiaulių miesto ir kai kurias kitas savivaldybes dėl tiesioginio valdymo grėsmės, nes ten nebuvo oficialiai registruota valdančioji dauguma, kilo neaiškumų dėl opozicijos.
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje turi būti viešai pranešta apie savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos opozicijos sudarymą. Jame taip pat numatyta, kad sudarant savivaldybės tarybos komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
Anot R. Juškos, nepaskelbus daugumos, bet paskyrus komitetų pirmininkus, kyla pagrįstų įtarimų, kad jie veikia neteisėtai, taip pat neteisėti gali būti komitetų priimti sprendimai.
„Mūsų tikslas – kad įstatymas būtų veikiantis ir užkardyti tuos šunkelius, kuriais dabar praeinama. Tyčiotis iš įstatymų negalima. Galima kitaip traktuoti – meras davė priesaiką laikytis įstatymų, jis jų nesilaiko...“, – trečiadienį BNS sakė R. Juška.
VVSK nutarė birželio 5 dieną surengti diskusiją, kaip spręsti susidariusią situaciją.
Seimo komiteto pirmininkas mano, kad greičiausiai teks kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų vykdomosios ir atstovaujamosios valdžių teises bei pareigas.
Tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų pareigybių įsteigimui pasipriešino dabartiniai merai ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Pastaroji pareiškė, kad „bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį“. Merai savo ruožtu nuogąstavo, kad taip būtų įtvirtinta dvivaldystė.
Pernai balandį įsigaliojo naujas vietos savivaldos modelis, pagal kurį merams suteikta daugiau galių, jie tapo vykdomosios valdžios atstovais, o tarybos dirba kaip atstovaujamoji institucija.
Savivaldybės taryba, kaip ir anksčiau, priima svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturi savo vadovo. Tarybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja tiesiogiai renkamas meras, nors jis nėra tarybos narys.
Modelis pakeistas Konstituciniam Teismui 2021 metų balandį paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas pakeitė pagrindinį šalies įstatymą ir patvirtino naują savivaldos modelį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
