Situacija Šiaulių miesto darbo rinkoje šių metų sausio-kovo mėnesiais nebuvo blogesnė negu kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Nedarbas Šiaulių mieste ir rajone šių metų kovo mėnesį sudarė 12,7 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje - net 16,5 proc. Per paskutinę kovo savaitę Šiaulių darbo biržoje buvo įregistruoti 234 bedarbiai, tad balandžio 1 d. darbo ieškojo 14738 asmenys, turintys bedarbio statusą. Per metus bedarbių skaičius padaugėjo 1,8 karto. 3390 (23 proc.) asmenų gauna nedarbo draudimo išmoką (maksimali išmoka - 650 Lt), kiti bedarbiai iš Socialinės rūpybos skyriaus - apie 300 Lt pašalpą.
Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė savaitraščiui "Šiauliai plius" papasakojo, kokiomis priemonėmis bus sprendžiamos nedarbo problemos, apie įvairias mokymo programas bei įsidarbinimo galimybes. Pagal specialią viešųjų darbų programą numatyta įdarbinti apie 500 miesto bedarbių ir apie 250 bedarbių iš Šiaulių rajono.
Pasak Šiaulių darbo biržos direktorės G. Kuprevičienės, dabar viešieji darbai – tai ne tik miesto gatvių ir skverų tvarkymas. "Tai įvairūs ūkio bei smulkaus remonto darbai savivaldybės įmonėse: mokyklose, globos įstaigose, darželiuose ir pan., - sako G. Kuprevičienė. - Pernai žmonės atliko daug nekvalifikuotų remonto darbų: dažė tvoras, šlavė takus, tvarkė aplinką - prisidėjo prie miesto bei savivaldybės įmonių aplinkos tvarkymo, gavo už šį darbą atlygį."
Pasinaudodamas Europos socialinio fondo lėšomis, Lietuvos teritorinės darbo biržos galės finansuoti nebe 50 proc., kaip dabar, o iki 80 proc. viešųjų darbų. Planuojama, kad tuomet Šiauliuose ir Šiaulių rajone viešiesiems darbams bus galima įdarbinti ne 750, o iki 1000 miesto ir rajono bedarbių. "Būtų keleriopa nauda: biržai nebereikėtų mokėti nedarbo draudimo išmokos, žmogus gautų minimalų atlyginimą, sumokėtų mokesčius ir pinigai sugrįžtų į biudžetą", - tvirtina Darbo biržos direktorė G. Kuprevičienė.
Darbo biržos direktorė neslepia, jog prieš dešimt metų viešieji darbai gelbėdavo sunkiose nedarbo situacijose ir padėdavo išgyventi apie 1500–2000 bedarbių, nors ir būdavo lyg "prakeiksmas" – labiausiai neprestižinis darbas. "Dabar visuomenės nuomonė apie viešuosius darbus pasikeitusi", - sako G. Kuprevičienė.
Pirmenybė įsidarbinant viešiesiems darbams bus teikiama asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, kuriems per 50 metų, ilgalaikiams bedarbiams, ypač šeimoms, kuriose abu asmenys yra bedarbiai ir turi mažamečių vaikų.
Laikinieji darbai gelbės laikinai
Kita programa, kuria tikimasi sumažinti nedarbą, – tai laikinieji darbai įmonėse, patiriančiose ekonominių sunkumų. Įdarbintas asmuo dirbs kvalifikuotą darbą tol, kol įmonė turės darbo, o kai kvalifikuoto darbo nebebus, žmogaus į gatvę niekas neišvarys. Laikinai jis eis dirbti viešųjų darbų, kuriuos jam privalės parūpinti darbdavys toje pačioje įmonėje. Už viešuosiuos darbus irgi bus mokamas atlygis. "Jei darbuotojas neturės darbo pusę darbo dienos, Darbo birža nedirbančiajam mokės išmokas iki šešių mėnesių. Jei darbo neturės dar daugiau ar net visą dieną – tris mėnesius finansuosime", - teigia G. Kuprevičienė.
Darbo laiko apskaitos ir dokumentų tvarkymo kontrolė bus labai griežta, kad pinigai nebūtų lengvai švaistomi ir nebūtų jokių machinacijų. Nauda taip pat turėtų būti ir darbuotojui, ir darbdaviui: dirbantysis nepraras darbo vietos, o darbdaviui nebereikės ieškoti ir įdarbinti naujo darbuotojo, kurį vėliau reikėtų apmokyti. Žmogui bus suteikta garantija išvengti nemokamų atostogų arba paties baisiausio – darbo vietos praradimo. G. Kuprevičienė sako, kad darbdavių ir bedarbių susidomėjimas abejomis – viešųjų ir laikinųjų darbų – programomis yra didžiulis.
Abiturientams lengvatų nenumatoma
"Lengviau įsidarbinti asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą", - teigia G. Kuprevičienė. Jaunimo įsidarbinimo galimybės bei įvairios programos yra finansuojamos Darbo biržos nuo trijų iki šešių mėnesių, įsidarbinęs jaunuolis gauna fiksuotą užmokestį ir iš darbdavio. Deja, abiturientams, ką tik baigusiems vidurinę mokyklą, programoje finansavimas nenumatytas. Remiami tik aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys arba baigusieji Darbo biržos organizuotas kursų programas.
"Įgijusius ne mažesnį nei 10 klasių išsilavinimą jaunuolius bandome nukreipti į mokymo kursus, kad jie įgytų profesiją", - sako direktorė G. Kuprevičienė. Viena populiariausių darbo biržos programų – įgūdžių įgijimo programa. Ji skirta asmenims, įgijusiems aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą bei baigusiems Darbo biržos organizuojamus kursus. Įsidarbinęs asmuo dirba ir kaupia įgūdžius, o jam už darbą moka ir darbdavys, ir birža.
Dar viena pagalba darbo ieškančiam jaunuoliui – Jaunimo darbo centras, kuriame vyksta mokymai, kaip ieškoti darbo, teikiamos konsultacijos, kaip pasirengti pokalbiui su darbdaviu, tinkamai parašyti CV (gyvenimo aprašymą), motyvacinį laišką.
Šiaulių darbo biržos direktorė neslepia, jog problemiškiausia įdarbinti asmenis, kurie neturi aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo. "Manau, jog universitetą ar kolegiją baigęs jaunuolis yra raštingas ir jam netrūksta gebėjimų prisitaikyti prie darbo rinkos", - teigia G. Kuprevičienė.
Mindaugas ZIMKA
