Aukštaitijos sostinę purtantis nedarbas gali atsisukti ir prieš vietines mokslo mekas – Panevėžio kolegiją ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (KTU PI).
Šalies aukštosioms mokykloms baigus priėmimą, į valstybės finansuojamas vietas pateko 356 iš pusšešto šimto pakviestųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje ir tik 26 iš 110-ies būsimųjų KTU PI studentų. Švietimo įstaigų atstovai neslepia, kad sunkmečiu už studijas pakloti ne vieną tūkstantį litų dažnai Panevėžio krašto studento šeimai gali pasirodyti sunkiai pakeliama finansine našta.
Nespėjo į traukinį
Daugiausia valstybės finansuojamų vietų Panevėžio kolegijoje susižėrė būsimieji kineziterapeutai, odontologų asistentai, bendrosios praktikos slaugytojai, kompiuterių technikai, elektros ir automatikos įrenginių, aplinkos apsaugos, statybos inžinieriai.
Pasak laikinai direktorės pa-reigas einančios Birutės Dalmantienės, valstybės finansuojamų vietų Kolegijoje šiemet sumažėjo populiariausių specialybių – vadybininkų, buhalterių ir pedagogų – sąskaita. Vyriausybė šiais metais gerokai apkarpė finansavimą vadybos krypties studijų programoms, o daugelis svajojusiųjų apie pedagogo profesiją tiesiog pražiopsojo birželį organizuotą motyvacinį testą ir neteko galimybės pretenduoti į valstybės mokamas vietas.
„Šiemet ir abiturientus, ir tėvus, ir pačius pedagogus gerokai papiktino nevykusiai parinktas testo laikas. Birželį abiturientai dar brandos egzaminais buvo susirūpinę ir per vėlai susiorientavo, kad stojant į pedagogikos studijų programą dar privaloma atlikti testą. Jo nelaikiusieji negali gauti valstybės finansuojamos vietos, todėl manau, kad ne vienoje kolegijoje jos liks neišnaudotos“, – teigė B.Dalmantienė.
Pirmosios aukos – pedagogai
Panevėžio kolegija šiemet tesudarė tris būsimųjų pedagogų grupes – dailės, technologijų ir muzikos. Jose mokysis patekusieji į valstybės finansuojamas vietas.
Iš švietimo įstaigos rengiamų specialybių sąrašo išnyko ikimokyklinio ugdymo ir socialinė pedagogika.
Pasak B.Dalmantienės, atsisakyti teko, nes beveik neatsirado norinčiųjų savo lėšomis siekti šių sričių mokytojų diplomo.
„Netikim, kad atsirastų pakankamai norinčiųjų susimokėti per metus po 5000 litų už tai, kad galėtų studijuoti ikimokyklinį ugdymą. Apie ištęstines šios krypties studijas jau net nebekalbame“, – pripažįsta laikinoji direktorė.
Kolegija viliasi, kad šiemet gerokai sumažintas finansavimas vadybos studijų programoms vis dėlto neišbaidys būsimųjų vadybininkų. Už studijas Panevėžio kolegijoje per metus pakloti 3300 litų teks maždaug 27-iems verslo ir reklamos vadybos studentams. Pasirinkusiesiems ištęstines studijas kaina maždaug 1000 litų mažesnė. Valstybė mokslą apmokės 13-ai vadybą Panevėžio kolegijoje pasirinkusių jaunuolių.
Paskolos netapo panacėja
Absoliuti dauguma Kolegijos studentų – nedarbo kamuojamos Panevėžio apskrities gyventojai, todėl mokestis už studijas ne vienam gali tapti didžiausia kliūtimi kelyje į mokslo aukštumas.
„Sunku būtų neigti, kad mažėja už mokslą išgalinčių mokėti studentų. Į valstybės finansuojamas vietas nepatekę jaunuoliai dažniau renkasi pigesnes ištęstines studijas. Jos trunka ilgiau, bet kainuoja mažiau, be to, netrukdo uždarbiauti. Nemažai dar nė mokslo metams nepasibaigus išlekia į užsienį užsidirbti, kad turėtų iš ko susimokėti už mokslą. Privalome tą toleruoti, puikiai suprantame, kad studentams finansiškai labai sunku“, – teigė B.Dalmantienė.
Jos tikinimu, valstybės remiamos paskolos vis dėlto netapo studentams žadėtąja panacėja nuo skurdo. Praėjusiais metais tokia galimybe pasinaudojo tik 15 Panevėžio kolegijoje studijuojančių jaunuolių.
„Panevėžiečiai gyvena sunkiai, galbūt todėl jie ne itin nori įsipareigoti“, –svarstė įstaigos direktorė.
Iš kur gauti pinigų susimokėti už studijas, galvos nereiks sukti tik kas ketvirtam KTU Panevėžio instituto pirmakursiui. Kitiems teks sukrapštyti ne vieną tūkstantį litų.
Agnė Balutytė
