Jos teigimu, šios pasekmės susijusios su tuo, kad piktnaudžiavimo nusikaltimas perkvalifikuotas iš sunkaus į apysunkį.
„Tai reiškia, kad turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio antroje dalyje reglamentuotą nusikaltimą, negalėtų būti pradedamas ir atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas“, – teigiama antradienį BNS atsiųstame tarnybos komentare.
Ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo, taip pat ir „čekiukų“ bylose, atliekanti tarnyba pabrėžė, kad dėl to būtina nedelsiant keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Pasak STT, Seimo priimtos pataisos taip pat sudarys prielaidas platesniam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.
„Tai galėtų turėti įtakos ir daliai ikiteisminių tyrimų, kurie vykdomi dėl galimai netinkamo tarybos narių savivaldos lėšų panaudojimo, nes būtų sudarytos teisinės prielaidos atleisti atitinkamus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės“, – nurodė tarnyba.
Be to, jos teigimu, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas sutrumpės trejais metais, o kai kuriais atvejais reikšmingai sutrumpės ir laikotarpis, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
„Piktnaudžiavimu daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams. Todėl valstybės tarnautojams, politikams, pareigūnams turėtų būti keliami aukštesni skaidrumo, reputacijos, atskaitomybės reikalavimai, o ne ieškoma būdų, kaip atsakomybę sumažinti“, – rašoma STT komentare.
BNS rašė, kad antradienį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpinama bausmė už piktnaudžiavimą ir dėl to keičiasi pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.
Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iki šiol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų.
Šis variantas laikomas kompromisiniu, nes pavasario sesijoje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė išvis atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą, jeigu nepadaroma didelė turtinė žala.
Tai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, pasiūlymui nepritarė opozicijos atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda, nes tokiu atveju didelė dalis „čekiukų“ bylose teisiamų asmenų būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė.
STT skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.
Per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių prieš kurį laiką kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad iš dalies pritartų amnestijai vadinamosiose čekiukų bylose, tuo metu prezidentas G. Nausėda tam nepritaria.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
