Prieš kreipdamasi į policiją Gitana M. apskambino Gaidjurginius, su kuriais jos sugyventinis anksčiau bendraudavo, bet visi kaip vienas teigė esą nežinantys, kur N. Noreika yra. Jai tai sukėlė negerų įtarimų, nes paprastai Gaidjurginiai vienas apie kitą viską žinodavo. Neramu buvo ir dėl to, kad N. Noreika prieš kelias dienas jai buvo sakęs, jog susipyko su Seniu – taip jis vadino S. Gaidjurgį.
Pastaruoju metu N. Noreika, pravarde Slidė, buvo atitolęs nuo Gaidjurginių, vengė su jais bendrauti ir kartu su Artūru Rasicku, pravarde Akula, planavo pradėti bendrą plastikinių langų gamybos verslą.
Tai, kad N. Noreika nori atsiskirti nuo gaujos, S. Gaidjurgiui, suprantama, labai nepatiko, todėl jis nusprendė visiems parodyti, kas būna tiems, kurie neklauso vadeivos...
Į susitikimą neatvyko
N. Noreiką įvilioti į pasalą buvo patikėta Sauliui Čiuželiui. Šis jį pakvietė apžiūrėti žemės sklypo Karklės kaime. Pakeliui automobilis sutartoje vietoje stabtelėjo...
Prie jo iš karto prišoko iš Panevėžio į talką S. Gaidjurgio pakviesti Virginijus Baltušis, Romualdas Čeponis ir pats S. Gaidjurgis. Jie ištraukė N. Noreiką iš automobilio, partrenkė ant žemės ir surišo už nugaros rankas. Po to panevėžiečiai nusivedė N. Noreiką į savo automobilį. Prie vairo atsisėdo S. Gaidjurgis, šalia jo – Alvydas Juodris, o ant užpakalinės sėdynės – panevėžiečiai ir surištas N. Noreika tarp jų.
Automobilis pasuko į nedidelę laukymę tarp Klaipėdos ir Palangos. Ten jų jau laukė Tulpinis Saulius Janonis. Atvažiavo ir Renatas Šadeikis, Albertas Lenckus. Toje laukymėje banditai prabuvo apie 4 valandas. S. Gaidjurgis dar pasiūlė A. Lenckui sumušti N. Noreiką, nes prieš kurį laiką N. Noreika su A. Lenckumi buvo susimušę ir tada nugalėtoju tapo N. Noreika. Tačiau A. Lenckus nebuvo linkęs kerštauti ir netrukus išvažiavo.
O pats S. Gaidjurgis visą laiką kalbėjosi su N. Noreika. Vis priekaištavo, kad šis norįs išduoti draugus, ko, girdi, susidėjęs su kita kompanija. Kelis kartus N. Noreikai buvo liepta skambinti A. Rasickui ir pakviesti jį į susitikimą. Akulos S. Gaidjurgis irgi nemėgo, planavo jį nužudyti ir abu nužudymus susieti. Vis dėlto ši plano dalis neišdegė – N. Noreikai nepavyko A. Rasicko pakviesti, o tai pastarajam išgelbėjo gyvybę.
Numetė sugelti uodams
Po kurio laiko N. Noreika buvo pervežtas į Judrėnų mišką prie Klaipėdos–Kauno autostrados. Čia kartu atvažiavo visi trys Tulpiniai, kas be ko, S. Gaidjurgis, A. Juodris ir R. Šadeikis. Pasivedę toliau nuo kelio, nutrenkė N. Noreiką ant žemės, o S. Gaidjurgis nutraukė jam kelnes ir peiliu supjaustė sėdmenis ir nugarą. Mat tikėjosi, kad kraujo kvapas privilios uodus ir N. Noreika prieš mirtį dar pasikankins.
Duobę pasikeisdami kasė V. Baltušis, R. Čeponis ir pats S. Gaidjurgis. Po to S. Gaidjurgis liepė N. Noreikai lipti į duobę ir gultis veidu į žemę. Tada pasiėmė pistoletą ir sušaudė buvusį savo draugą... Paskui pats jį ir nurengė.
Drabužius kitą dieną netoli „Mukrano“ perkėlos sudegino R. Šadeikis, o automobilį dalimis išardė Tulpiniai savo bazėje – „Agato“ klube. Po kelių dienų tas dalis Tulpiniai Dainius Skačkauskas bei Audrius Andrušaitis nuvežė į mišką už Daukniūnų ir išmėtė.
Vėliau, kai S. Gaidjurgis spaudoje perskaitė, kad areštuotas V. Baltušis duoda parodymus, nusprendė N. Noreikos lavoną perkelti į kitą vietą. Kartu su R. Šadeikiu bei Artūru Damkumi jie nuvažiavo į Judrėnų mišką, tačiau palaikų buvimo vietos taip ir nerado.
Nerado tos vietos ir parodymus davęs V. Baltušis. Jis parodė vietą prie kelio Klaipėda–Palanga, kur kelias valandas N. Noreika buvo „tardomas“, o štai kur jis užkastas, nesurado. Teisėsaugininkams ilgai teko vaikščioti po miško tankmę, kasinėti duobes, tačiau lavono surasti nepavyko.
Pats S. Gaidjurgis neprisipažino nužudęs N. Noreiką. Teisme jis sakė, kad su N. Noreika buvo pažįstamas, bet žudyti neturėjęs dėl ko ir esą manąs, kad jį nužudę R. Šadeikis su A. Damkumi.
„Pušyno“ susprogdinimas
Skirtingai nuo kitų kriminalinių grupuočių, Gaidjurginiai vis bandydavo savo konkurentus supjudyti su policija ar vienus su kitais.
S. Gaidjurgiui labai nepatiko, kad vasarą Palangoje iš kitų miestų atvykę kriminalinio pasaulio atstovai demonstruodavo savo prabangius automobilius, linksmindavosi baruose. Vieną dieną jis nusprendė „išrūkyti“ iš Palangos ir Kauno Daktarus, ir Šiaulių Princus, ir visus kitus. Savo „etatiniam“ sprogdintojui R. Šadeikiui jis davė užduotį susprogdinti Vidaus reikalų ministerijai priklausančius poilsio namus „Pušynas“. Šiuose poilsio namuose paprastai ilsėdavosi policijos darbuotojai, tad sprogus jų pastatui, kuriam laikui Palangoje būtų buvusios sustiprintos policijos pajėgos ir visi kriminaliniai elementai būtų turėję lįsti į pogrindį.
Vieną liepos dieną S. Gaidjurgis kartu su A. Juodriu ir R. Šadeikiu pasiėmę sprogmenų atvažiavo į Palangą. Automobilį palikę gatvėje, nuėjo į kopas. Ten R. Šadeikis pagamino sprogmenį. Tada šis buvo padėtas prie „Pušyno“ sienos.
Tuoj po pusiaunakčio, kai sprogdintojai jau buvo Klaipėdoje, prie „Pušyno“ driokstelėjo bomba... Žmonės nenukentėjo, tik išdužo 19 langų stiklai.
Užtat jau rytojaus dieną į Palangą sulėkė geriausi visos šalies kriminalistai, ekspertai – tokio įžūlumo teisėsaugininkai negalėjo atleisti, tad visomis pajėgomis puolė ieškoti sprogdintojų. Deja, neaptiko net pėdsakų. O štai besiilsintiems šešėlinio pasaulio vadams teko nešdintis iš Palangos, nes jiems čia pasidarė neramu.
Krata pas Seimo narį
Tų pačių metų lapkričio 11-ąją, kad pakenktų Kauno banditams, kurių S. Gaidjurgis visą laiką nemėgo, jis paliepė susprogdinti Kauno Dainavos policijos komisariatą...
Garsų sprogimo aidą kurį laiką lydėjo dūžtančių stiklų garsai bei suveikusios automobilių signalizacijos. Komisariatui sprogmuo didesnės žalos nepadarė, bet artimesnių kvartalų gyventojai banditus dar ilgai keiksnojo, nes išdužo daugelio aplinkinių namų langai.
Sprogmenį, kaip įprasta, buvo pagaminęs R. Šadeikis, o į Kauną iš Trakų buvo atvežęs kartu su S. Gaidjurgiu.
Kaip ir tikėjosi Klaipėdos banditų vadeiva, teisėsaugininkams nė nedingtelėjo, kad komisariatą galėjo būti susprogdinę klaipėdiečiai. Įtarimas krito ant kauniečių, o pirmiausia – ant Žaliakalnio nusikalstamų grupuočių. Kaip tik tomis dienomis buvo nužudytas Bakanas, o nusikaltimą tyrė Dainavos komisariato kriminalistai.
Sprogimo aidas užkliudė net politikus. Be kitų kratų, krata buvo atlikta ir tuometinio Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus namuose. Nors pas jį ir buvo rasta ginklų, dėl šios kratos Dainavos kriminalistų vadas neteko posto, o prokuroras, davęs sankciją areštui, gavo papeikimą. Na, A. Petrusevičius į Seimą buvo išrinktas pagal Tėvynės sąjungos sąrašą, o konservatoriai tuo metu buvo valdžioje.
