Statistikos departamentas paaiškino, kaip atsirado įrašai apie nuo COVID-19 paskiepytus mažamečius ir kūdikius papildyta birželio 9 d. 10.00 val.

Pradėjus plisti įtarimams, kad Lietuvoje galėjo būti paskiepyti jaunesni nei 16 m. amžiaus vaikai, Statistikos departamentas antradienį pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl atviruose duomenyse buvo prieinama tokia informacija.

Statistikos departamento išplatintame pranešime teigiama, kad Seimo narys Aidas Gedvilas skelbė klaidinančią informaciją, kuri nuo vakar pradėjo greitai plisti socialiniuose tinkluose.

„Žinutėje rašoma, kad  „<...> 2021 m. birželio 7 d. interneto portalo Statistikos departamento atvirų duomenų suvestinėje apie COVID-19 vakcinavimą amžiuje iki 15 metų matoma, kad buvo paskiepyta 13 vaikų (0–5 amžiaus 4 vaikai, 5–10 amžiaus 1 vaikas, 10–15 amžiaus – 8 vaikai). <…> Remiantis gautais atsiliepimais, yra įtarimų, kad paskiepyti vaikai galėjo būti ir iš globos namų.“ Prie žinutės gyventojai raginami būti neabejingais ir dalintis šia informacija.

Seimo narys kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą. Jam buvo paaiškinta, kad, tikėtina, tai klaidos ir paprašyta palaukti, kol bus peržiūrėtas kiekvienas atvejis iš minėtų 13-os“, – rašoma pranešime.

Įsivėlė klaidos

Lietuvos statistikos departamento pateikiamuose atvirų duomenų lentelėse skelbiama su COVID-19 pandemija susijusi statistinė informacija. Viena iš lentelių yra ir vakcinacijos statistika.

„Šioje lentelėje yra daugiau kaip milijonas įrašų, kuriuos į e. Sveikatos sistemą suveda skiepijančių įstaigų darbuotojai. Natūralu, kad esant tokiam duomenų kiekiui pasitaiko klaidų.

Iš atvirų duomenų išfiltravus paskiepytų 0–14 metų amžiaus vaikų grupę, pateikiama 13 įrašų. Lietuvos statistikos departamento duomenų analitikai ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai patikrino visus šiuos atvejus, susisiekė su skiepijančiomis įstaigomis.

Amžiaus grupėje nuo 0 iki 4 metų atsidūrė keturi įrašai. Trys iš jų atsirado Klaipėdoje paskiepijus Lietuvoje dirbančius užsieniečius, neturinčius lietuviškų asmens kodų. Skiepijanti įstaiga, norėdama pažymėti, kad amžius nežinomas, amžiaus skiltyje įrašė nulius. Vienas klaidingas įrašas buvo iš Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro: dokumento forma nepasirašyta, asmuo be asmens kodo, įstaiga patvirtino, kad tai klaida.

REKLAMA

Vienas vakcinacijos įrašas buvo 5–9 metų amžiaus grupėje. Įrašas rodė, kad paskiepytas 6 metų asmuo. Skiepijanti įstaiga Šiaulių centro poliklinika patvirtino, kad tai klaidingas duomenų suvedimas.

Aštuoni vakcinacijos įrašai buvo 10–14 metų amžiaus grupėje. Du iš jų 12-os metų: dėl vieno skiepijanti įstaiga jau patvirtino, kad tai suvedimo klaida, kito patvirtinimo dar laukiame.

Šeši įrašai apie 14-os metų amžiaus paskiepytus asmenis, įrašai yra teisingi. Šie skiepijimo atvejai susiję su sportininkais, norinčiais dalyvauti varžybose, sunkiai sergančiais vaikais, kurių skiepijimui tėvai davė raštiškus sutikimus. Atkreipiame dėmesį, kad Europos vaistų agentūra pritarusi vakcinos „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech”) naudojimui 12–16 metų paaugliams. Lietuvoje, kaip ir kitoms ES šalims narėms, šie pakeitimai įsigalioja automatiškai.

Šiandien atvirų duomenų lentelė jau atnaujinta su minėtais pakeitimais (arba amžiaus grupės pataisymu, arba klaidingo įrašo ištrynimu)“, – pranešime išaiškino departamentas.

Gedvilas atsakė į kaltinimus

Reaguodamas į kaltinimus, neva skleidžia melagingą informaciją, parlamentaras A. Gedvilas pateikė savo atsakymą, kurį pateikiame žemiau.

„Sulaukęs Statistikos departamento atstovų kaltinimų dėl neva melagingos informacijos platinimo, norėčiau viešai į juos atsakyti ir pabrėžti, kad net ir suteikęs paaiškinimus dėl vaikų skiepijimo jiems netinkančiomis vakcinomis, Statistikos departamentas pripažino tokio skiepijimo faktus ir pateikė netikslius paaiškinimus dėl lentelėse atsiradusių įrašų.

1. Statistikos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad „Seimo narys Aidas Gedvilas skelbia klaidinančią informaciją“ apie 13 galimai paskiepytų vaikų. Šią informaciją aš buvau gavęs iš oficialios statistikos departamento suvestinės, viešai skelbiamos internete, kartu su manimi ją galėjo matyti visi Lietuvos žmonės kelis mėnesius ir jokių šios informacijos patikslinimų arba paneigimų iki šios dienos nebuvo. Argi tai galima vadinti klaidinančia informacija?

REKLAMA

2. Prieš kreipdamasis į Prokuratūrą, susisiekiau su Statistikos departamento atstovais ir paprašiau paaiškinti šią informaciją, man buvo pažadėta atsiųsti patikslinimą, tačiau iki pat kreipimosi į teisėsaugą jo negavau. Su departamento atstovais susisiekiau birželio 2 d., birželio 4 d. paviešinau informaciją savo profilyje socialiniuose tinkluose, ir tik birželio 7 d. kreipiausi į Prokuratūrą. Per šį laiką informacija nebuvo atnaujinta, jos niekas nekomentavo, prie jos neatsirado užrašas, kad ji yra tikslinama. Kiek reikia laukti dienų, kad tokia skandalinga informacija būtų išaiškinta – 20 d. d.? Laukiau 5 d. d. Deja, tik susidomėjus žiniasklaidai, pasikreipus į Prokuratūrą viskas aiškėja per 1 d. d.?

3. Pateikti detalius paaiškinimus dėl oficialioje statistikoje pateikiamų duomenų Sveikatos apsaugos ministerija ir Statistikos departamentas sugebėjo per vieną dieną tik po to, kai kreipiausi į Prokuratūrą. Tiesa, jų sulaukiau ne asmeniškai, kaip buvo žadėta, o viešoje erdvėje, kartu bandant sumenkinti mano asmenį.

4. Statistikos departamentas paaiškino, kad aštuoni vakcinacijos įrašai buvo 10–14 metų amžiaus grupėje. Du iš jų 12-os metų: dėl vieno skiepijanti įstaiga jau patvirtino, kad tai suvedimo klaida, kito patvirtinimo dar laukiama. Šešių įrašų apie 14-os metų amžiaus paskiepytus asmenis įrašų teisingumą patvirtino Statistikos departamentas, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad Europos vaistų agentūra pritarusi vakcinos „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech”) naudojimui 12–16 metų paaugliams. Tačiau jis pamiršo paminėti, kad šios vakcinos tinkamumas vaikams buvo patvirtintas tik gegužės 28 d., tuo tarpu pateikiami įrašai byloja, kad 5 vaikai buvo paskiepyti nuo sausio 15 d. iki balandžio 10. t. y. Statistikos departamentas patvirtino, kad 5 vaikai Lietuvoje buvo paskiepyti jiems netinkančia vakcina (3 iš jų Pfizer ir dar 3 – AstraZeneca vakcinomis). Tame tarpe ir šiandien nėra leista skiepyti su AstraZeneca vakcina. O tai yra labai svarbu. Europos Parlamento Asamblėjos Rezoliucijoje 2361 (2021) teigiama, kad „7.4  <...> turi būti užtikrinta visiškas vakcinos vaikams saugumas ir  efektyvumas, remiantis  Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencija“.

REKLAMA

5. Tarp pirminės statistinių duomenų lentelės ir šiuo metu pateikiamos, yra vieno įrašo neatitikimas (atsirado birželio 7 d. paskiepytas vaikas Vilniaus mieste, kurio nebuvo ankstesnėse suvestinėse). O tai reiškia, kad dėl vieno paskiepyto vaiko Statistikos departamentas paaiškinimų taip ir nepateikė. Tad nekantriai laukiame patikslinimo.

6. Statistikos departamento darbuotojas (asmens pavardė man yra žinoma) dar iki oficialios Statistikos departamento pozicijos paskelbimo viešai, pradėjo mane žeminti, šmeižti ir įžeidinėti viešoje erdvėje, prašydamas reportinti mano „Fcb postą kaip FALSE INFORMATION, susijusį su HEALTH tema. Reportinama paspaudus posto viršutiniame dešiniame kampe daugtaškį, tada „Find support and report post“, tada „False information“, tada „Health“.“ Manau, kad toks valstybinės įstaigos – Statistikos departamento atstovų elgesys yra nesuderinamas su jų užimamomis pareigomis“, – dėstoma jo išplatintame pranešime.

Galima paskiepyti konsiliumo nutarimu

Dar kartą pasiteiravus departamento, ar galima buvo skiepyti vaikus anksčiau, nei tokį sprendimą priėmė EVA, ir naudoti ne tik „Pfizer“ gamintojo vakciną, persiųstas SAM atstovo Luko Galkaus  komentaras:

„Jaunesni asmenys gali būti skiepijami esant sveikatos priežiūros specialisto sprendimui skirti vaistą (vakciną) kitomis sąlygomis nei vakcina registruota. Tai vadinamasis off label use.

Pasitaikė tokių atvejų, kada labai sunkiai sergantys vaikai, aukšto meistriškumo sportininkai jaunesni nei 16 m. gydytojo sprendimu ir su raštišku tėvų sutikimu buvo paskiepyti.“

Tą dar antradienį patvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta. 

„Jei vakcinacija buvo atlikta prieš EVA sprendimą, toks modelis taip pat yra įmanomas gydytojų konsiliumo sprendimu, kuomet šis preparatas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, gali būti naudojamas off-label (ne pagal gamintojo nurodymus – BNS)“, – pridūrė ji.


Rašyti komentarą...
H
Hm
2021-06-08 21:33:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka as cia perskaiciau? Statistikos departamentas aiskina, kad kai kurie vaikai is tikruju jau buvo paskiepinti, nors tam tuo metu nebuvo net patvirtinimo, kad eksperimentiniais preparatais juos galima skiepinti. Ar tai ne nusikalstama veika? Kokia teise turejo medikai naudoti nepatvirtintus preparatus vaikams? Nebejuokinga.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų