Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Ir jų turinys parodė, kiek drabužių, batų ir kitos tekstilės suvalkiečiai turėjo prikaupę ir vis dar tebeturi. Konteinerius tuštinantys darbininkai vos spėja suktis: konteineriai – pilnutėliai įvairių daiktų.
Per vieną mėnesį – ir keliasdešimt tonų. Tiek atliekų tvarkytojai iš Marijampolės konteinerių išveža tekstilės. Daugiausiai žmonės – apie 60 procentų – išmeta moteriškų drabužių.
„Marijampolės savivaldybėje preliminariai nuo sausio iki dabar 98 tonos surinkta. Beveik 100 tonų. Kai pernai, per visus metus, mes surinkome 133 tonas“, – pasakoja Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorė Irma Žiūkaitė.
Kad išmetamų drabužių kiekiai – įspūdingi, pripažįsta ir patys marijampoliečiai. Tačiau sako, kad drabužių netyčia namuose daug prisikaupia. Vyrai kaltina žmonas, kurios nenustoja pirkti ir turi didesnes spintas nei jie patys.
„Tai žmona gal. Visą laiką žmonos turi daugiau. – Moterys ir perka daugiau drabužių? – Taip, taip. Neturi kuo apsirengti. Va, kaip yra“, – sako kalbintas marijampolietis.
„Šiaip tai rūbai. Ir mano, ir vaikų. Šiaip tai turime kam atiduoti.“, – teigia gatvėje kalbinta moteris.
Vien marijampoliečiai išmeta šimtus tonų drabužių ir batų. Žinoma, didieji miestai skaičiais lenkia mažesnius. Kauno gyventojai per metus atsikrato daugiau nei 1000 tonų įvairios tekstilės. Atliekų tvarkytojai sako, kad šie skaičiai parodo lietuvių vartojimo ir perkamumo galią.
„Tai mažesnė blogybė yra, tiesiog prikelti atliekas naujam gyvenimui. Taip, vartotojiškumą reikia mažinti. Tai turbūt visame pasaulyje yra ta problema, kad mes daug vartojame, skubame, metame“, – teigia bendrovės „Kauno švara'' atstovė Kristina Parachomikienė.
Išmesti drabužiai keliauja svetur
O kur iškeliauja lietuvių išmesti drabužiai, batai ir kita? Marijampolėje tekstilę surenkančios bendrovės atstovė sako, kad didžioji dauguma išvežama į skurdžias pasaulio šalis.
„Į trečiąsias šalis keliauja tekstilė. Jose, kaip žinia, gyvena žmonės, kuriems labiau reikia mums nebereikalingų drabužių. Tai tos šalys yra ir Afrika, ir Lotynų Amerika, Ukraina, Baltarusija, Pakistanas. Pakistanui reikia visko“, – sako bendrovės „Texbox'' atstovė Elvija Petkevičienė.
Kurie drabužiai visai suplyšę ar neiškalbiami – yra perdirbami arba sudeginami. Atliekų tvarkytojai sako, kad išmetamos tekstilės skaičiai tik didės. Dar ne visuose mažesniuose miesteliuose stovi tekstilės konteineriai. Žmonės drabužius meta į bendrus, komunalinių šiukšlių konteinerius.
„Sakoma ir rekomenduojama, kad metus ar du jau neapsirengei, tai vadinasi tau jų nebereikėjo ir nebereikės. Galima lengviau atsikvėpti ir lengva ranka padaryti gerą darbą. Suteikti šansą apsirengti tą drabužį kitai moteriai“, – teigia E. Petkevičienė.
Tekstilės gaminiai – vieni sunkiausiai suyrantys gamtoje. Kiek iš viso lietuviai išmeta drabužių – tikslių skaičių nėra. Aplinkos apsaugos agentūra duomenis turi tik už 2021 metus. Preliminariais skaičiavimais, tais metais lietuviai išmetė apie 7 tūkstančius tonų tekstilės. Šviežesnės informacijos, nei agentūra, nei Aplinkos ministerija teigia neturinčios.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
