Štai ir viskas: vienas iš 15 taps Lietuvos prezidentu

Po daugiau nei metų svarstymo, kas sieks prezidento posto, pirmadienį paaiškėjo galutinis kandidatų sąrašas, jame net 15 pavardžių. Portalas tv3.lt kviečia trumpai susipažinti su visais kandidatais ir jų veikla.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra penkiolika.

Krizės finansų ministrė

1974 m. gimusi Seimo narė I. Šimonytė, baigusi mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, pasuko į Finansų ministeriją, kur pradėjo dirbti ekonomiste. Vėliau tapo ministerijos sekretore, atsakinga ne tik už mokesčius, bet ir audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. vasarą – ir už Fiskalinės politikos departamentą.

2009–2012 m., šalį užklupus finansų krizei, ėjo finansų ministrės pareigas. 2013 m. ėmė dėstyti Vilniaus universitete, kiek vėliau tapo Lietuvos banko valdybos nare.

2016 m. kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Audito komiteto pirmininke.

Kritika už namus

1964 m. gimęs ekonomistas G. Nausėda į politiką žengė tik pernai paskelbęs, jog ketina kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Iki tol kandidatas ilgus metus dirbo ekonomistu. Ekonomikos mokslus baigęs, o vėliau Vilniaus universitete dėstęs G. Nausėda, 2009 m. tapo docentu Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

1993 m. G. Nausėda dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, po metų – Lietuvos banke, kurio valdybos nariu tapo 1998 m. 2000–2008 m. dirbo AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėju, o nuo 2008 iki 2018 m. SEB banko prezidento patarėju, vyriausiuoju ekonomistu.

Be savo profesinės veiklos G. Nausėda visuomenės akį patraukė ir savo ištaigingu stikliniu namu Pavilnių regioniniame parke prie pat Pučkorių atodangos. Tiesa, teismas aplinkosaugininkų kritikuotą statinį pripažino teisėtu.

REKLAMA

Pagarsėjo už aštrų liežuvį

1970 m. gimęs premjeras S. Skvernelis universitete krimto fizikos mokslus, kiek vėliau tapo mechanikos inžinieriumi, o 1994 m. patraukė į policijos akademiją. Vėliau baigė ir teisės studijas. Nuo 1998 m. policijoje dirbęs S. Skvernelis po dešimtmečio tapo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Nuo pavaduotojo iki Lietuvos policijos generalinio komisaro S. Skvernelis pakilo po to, kai 2011 m. neblaivus Trakų rajono patrulis pražudė tris žmones. Iškart po nelaimės iš pareigų pasitraukė tuometinis policininkų vadas Vizgirdas Telyčėnas, o jo vietą užėmė S. Skvernelis.

Į politiką S. Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 m. pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru.

Žiniasklaidoje S. Skvernelis garsėja savo aštria retorika – kritika sostinės metui Remigijui Šimašiui, prašymu Seimo posėdžių salėje užkišti burną parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui, kito parlamentaro Manto Adomėno išvadinimu nestabiliu ir kt.

Trečias kartas nemeluos?

1951 m. gimęs Europos komisijos narys, signataras V. Andriukaitis Lietuvos prezidento posto siekia jau trečią kartą. Iki tol politikas laimę bandė 1997 m. ir 2002 m. vykusiuose rinkimuose.

Medicinos ir istorijos mokslus baigęs V. Andriukaitis ilgus metus vystė savo medicininę karjerą, tuo pačiu žengdamas ir į politiką. Ilgametis socialdemokratas aktyviai veikė su Sąjūdžiu, 1990–1992 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatu, prisidėjo kuriant Konstituciją. 1999 m. tapo LSDP pirmininku. Seimo nariu V. Andriukaitis buvo 1990–2004 m. ir 2008–2012 m., 2012–2014 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.

REKLAMA

2017 m. V. Andriukaitis leidiniui „Ekspress nedelia“ kritikavo Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu bei šalies energetinės nepriklausomybės politiką, kaip neekonomišką, atskiras šios politikos dalis jis vadino idiotizmu.

Kritika Landsbergiui

1956 m. gimęs filosofas A. Juozaitis žinomas ne tik už savo mokslinę veiklą ir dėstymą, bet ir už savo sportinius pasiekimus. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas 1976 m. Monrealyje vykusiose olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalį 100 metrų plaukime krūtine.

1988 m. A. Juozaitis tapo vienu iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio Seimo nariu. 1989 m. vykusiuose pirmuose laisvuose rinkimuose buvo iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską, tačiau likus kelioms savaitėms iki rinkimų atsiėmė savo kandidatūrą.

2001–2003 m. A. Juozaitis tapo premjero patarėju švietimo ir kultūros klausimais, o 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė.

Iš politikos, kurioje aktyviai reiškėsi A. Juozaitis pasitraukė dar 1991 metais, o Vytauto Landsbergio išrinkimą Aukščiausiosios Tarybos pirmininku filosofas vadina „istorine klaida“.

Laimę bando visuose rinkimuose

1964 m. gimęs Seimo narys N. Puteikis šiemet bando užsėsti net tris kėdes – laimę bando visuose trejuose rinkimuose. Istorijos studijas baigęs politikas savo karjerą pradėjo nuo kultūros – prisidėjo kuriant pirmąsias paminklosaugos organizacijas, vadovavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai, vėliau išmėgino save ir kultūros viceministro kėdėje.

Į politiką N. Puteikis pasuko 1996 m. įstojęs į Lietuvos konservatorių partiją. Po metų išrinktas į seimą, tačiau tik keliems mėnesiams. Vėliau iš politikos trumpam pasitraukė vadovauti valstybinei įmonei „Klaipėdos laivų remontas“. N. Puteikis į Seimą išrenkamas nuo 2011 m. 2014 m. politikas paliko TS-LKD gretas, įsitraukė į Lietuvos centro partiją, kurios pirmininku tapo 2016 m.

REKLAMA

N. Puteikį karjeroje dažnai lydi nesutarimai – jis teisėsi su darbdaviais dar dirbdamas paveldosaugininku. 2006 m. žiniasklaida plačiai nušvietė ir tuomet Kultūros paveldo departamente dirbusio neblaivaus N. Puteikio kelionę į policijos areštinę. Jam už tokį elgesį tąkart skirtas griežtas papeikimas.

Pernai sausį Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl N. Puteikio galbūt paskleisto šmeižto Audriaus Matonio atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas įvertinus, kad tai tebuvo įžeidimas. Dėmesio N. Puteikis sulaukė ir pernai paaiškėjus, kad Seimo viešbutyje jis gyvena net ir turėdamas būstą Vilniaus centre. Tuomet Seimo narys iš Seimo nariams skirtų būstų iškraustytas.

Kova su „psichotroniniu ginklu“

LVŽS gretas palikusiam Seimo nariui M. Puidokui 40 metų – būtina amžiaus riba, norint tapti prezidentu – sueis tik kovo 19 dieną.

Į politiką tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslus baigęs M. Puidokas patraukė 2016 m., kai įstojęs į LVŽS laimėjo mandatą Seimo rinkimuose. Iki darbo Seime M. Puidokas ragavo ir žurnalisto duonos.

Pastaruoju metu M. Puidokas aktyviausiai reiškėsi vaiko teisių klausimais – kišosi į dvi didelį visuomenės atgarsį iššaukusias istorijas. Pirmiausiai M. Puidokas aktyviai reiškėsi, kai praėjusį rudenį kauniečių pora bandė atgauti savo už smurtą atimtus vaikus. Kiek vėliau M. Puidokas kišosi ir į devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją istoriją.

Naujienų portalas 15min.lt yra skelbęs, kad M. Puidokas 2014 m. buvo vienas „Sirijaus centro“ steigėjų, teigiama, kad ši organizacija kovoja su „psichotroniniu ginklu“.

Partiją paliko po fiasko

1953 m. gimęs Europos Parlamento narys V. Mazuronis baigė architektūros mokslus ir ilgus metus pagal specialybę dirbo Šiauliuose, įkūrė savo projektavimo įmonę.

Politinę karjerą V. Mazuronis pradėjo Šiaulių savivaldybėje, ne kartą buvo tarybos nariu. 1993 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu, vėliau – Liberalų demokratijos partijos pirmininku. 2006 m. V. Mazuronis tapo partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoju, partiją paliko 2015 m., o tais pačias metais tapo Darbo partijos pirmininku. 2016 m. Seimo rinkimuose partijai neperkopus 5 proc. barjero, V. Mazuronis pasitraukė iš pirmininko posto ir paliko partijos gretas.

REKLAMA

Į prezidentus V Mazuronis kandidatuoja jau ne pirmą kartą, pirmasis bandymas – 2009 m. vykę rinkimai. 2012–2014 m. ėjo aplinkos ministro pareigas, o 2014 m. buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

V. Mazuronio biografijoje yra ir teistumas. Politikas teistas už tai, kad 2003 m. partijos pareiškime apkaltino tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į Rolando Pakso rėmėjų mitingą atsiuntus buvusios antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderį Valerijų Ivanovą.

Vedlys į ES

1963 m. gimęs europarlamentaras P. Auštrevičius baigė ekonomikos ir diplomatijos mokslus. 1994 m. tapo Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje. 2001–2002 m. P. Auštrevičius buvo vyriausiuoju derybininku dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Ilgametis liberalas 2004 m. įsitraukė į Liberalų ir centro sąjungos gretas, o partijai skilus tapo Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininku. Į Seimą išrinktas nuo 2004 iki 2014 m., kuomet laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą.

Skandalas dėl Georgijaus juostelės

1965 m. gimęs europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis į politikos pasaulį žengė 1992 m. įsidarbinęs Seimo Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos sekretoriate. Nuo 1999 m. pirmininkauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Ne vienerius metus dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje, buvo vicemeru. Pirmą kartą į Europos Parlamentą išrinktas 2009 m., ten dirba iki šiol. Prezidento kėdės V. Tomaševskis siekė ir 2009 m.

2014 m. gegužės 9 d., minėdamas Pergalės dieną, V. Tomaševskis švarko atlape segėjo Georgijaus juostelę. Dėl to kilo skandalas, tačiau tuomet politikas teisinosi, kad Georgijaus juostelę jam kažkas davė ir jis ją įsisegė.

Homoseksualus lygina su pedofilais

Vienas paskutinių į prezidento rinkimų traukinį šoko Seimo narys Petras Gražulis. Atsisakęs tarnauti pakartotiniuose kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje 1988 m. areštuotas, kalėjo Lukiškėse, Pravieniškėse, vėliau Mordovijoje.

REKLAMA

Seimo nariu P. Gražulis išrenkamas nuo 1996 m. iki dabar, tačiau labiau už savo politinę veiklą parlamentaras pagarsėjo radikaliais pasisakymais bei kelių eismo incidentais. Vienas labiau pagarsėjusių incidentų įvyko 2017 m. rudenį, kuomet P. Gražulis perėjoje kliudė moterį su kūdikio vėžimėliu ir pasišalino iš įvykio vietos.

Seimo narys garsiai kritikuoja seksualines mažumas, homoseksualumą prilygina pedofilijai ir zoofilijai. Seimo narys itin pagarsėjo per pirmąsias homoseksualų eitynes, vykusias 2010 m. Vilniuje. Tąkart policijos pareigūnai P. Gražulį iš eitynių išnešė. Pernai taip pat paaiškėjo, kad P. Gražulis susilaukė nesantuokinio kūdikio su palangiške Birute, tačiau atsisakė mergaitę auginti.

Teistas septynių vaikų tėvas

1961 m. gimęs K. Juraitis, kaip pats teigia, politikoje dalyvauti pradėjo 2013 m., o 2016 m. įsitraukė į Lietuvos liaudies partijos gretas. Tais pačiais metais K. Juraitis buvo šios partijos kandidatu į Seimą vienmandatėje Trakų-Vievio apygardoje.

Prekių mokslo specialybę Vilniaus Vinco Kapsuko universitete baigęs K. Juraitis dirbo Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku bei auklėtoju Trakų internatinėje mokykloje. Žurnalistu-publicistu prisistatantis, septynis vaikus auginantis K. Juraitis neslepia Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. pripažintas kaltu dėl oficialaus dokumento suklastojimo ir panaudojimo.

Įdomu tai, kad kandidatuodamas į Seimą K. Juraitis savo turto ir pajamų deklaracijoje nurodė turintis pajamų tik už 2,26 eurus.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme K. Juraitis teisiamas dėl mediko bei dviejų pareigūnų užpuolimo ir pasipriešinimo pareigūnams. Anot vieno iš nukentėjusių pareigūnų, atvykus į K. Juraičio namus jo sutuoktinė teigė, kad vyras alkoholį vartojo visą mėnesį.

Bado akcija prie Seimo

1952 m. gimęs A. Butė ne kartą Siekė tapti Seimo nariu. 2004 m. jis vienmandatėje Senamiesčio apygardoje buvo Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas. 2016-aisiais kelią į parlamentą skynėsi kartu su Antikorupcija Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija.

REKLAMA

Inžinieriaus-ekonomiko specialybę turintis A. Butė nurodo priklausęs Lietuvos Respublikonų bei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoms, taip pat buvęs išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Europos Parlamentą. Kaip įdomų pasiekimą kandidatas nurodo sukūręs naują medienos džiovinimo būdą.

2008 m. A. Butė Vilniuje buvo teistas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kandidato automobilyje važiavusios keleivės sveikata. 2017 m. kovą A. Butė kelias dienas prie Seimo rengė bado akciją „Už tikėjimą, už teisingumo atkūrimą Lietuvoje“.

Karjera baigėsi skandalu

1954 m. gimęs V. Gudiškis dabar prezidentauja Vilniaus veteranų sporto klubui „Aidas“. V. Gudiškis žinomas už tai, kad buvo Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentu, tačiau iš pareigų pasitraukė apkaltintas sukčiavimo būdu pasisavinęs daugiau kaip 126 tūkst. litų (apie 36,5 tūkst. eurų).


Rašyti komentarą...
T
To Bronius
2019-02-18 21:40:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pizdon ta simonyte.
Atsakyti
-15

V
Vygis
2019-02-18 22:29:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas čia per agitacija, jei tau reikia tai ir balsuok
Atsakyti
-5

V
Vygis
2019-02-18 22:26:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na dar už savo miesto gerovę, už merą prabalsuočiau, bet prezidento rinkimus tai jau ne. Jis juk niekas, kokios jo valstybei galios, koks jo vaidmuo „nulis“. Juokingai skamba „remia dalia grybauskaitė“. Čia mus tik smaugia, o remia tik kie patys savę. Pakėlė žmogeliams pensijas keliais centais ir jau verkia kiek milijonų papildomai reikės išleisti, o kai sau šimtais viskas pagal įstatymą. Aš už Lietuvą tik ne už tokia valdžią kuri sėdi ir šaiposi iš mūsų.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (49)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų