Europos Sąjungai balansuojant ties subyrėjimo riba, Lietuvos atstovai ima lyderiauti kviesdami jungtis naujas nares. Tačiau pasak specialistų, ES perspektyvų gali turėti nebent išmesdama iš euro zonos nemokias valstybes, o naujokų prisidėjimas dar labiau komplikuos tiek Europos, tiek pačios Lietuvos situaciją. Vis gilėjant ekonominėms problemoms Graikijoje, Ispanijoje bei kitose ES valstybėse, narės viena po kitos pareiškė nebenorinčios įsivesti euro. Prieš kurį laiką tai padarė Bulgarija bei Rumunija, euro atsisakyti apsisprendė ir Čekija. Tačiau nepaisydami eurą bei Europos Sąjungą ištikusių problemų, mūsų politikai aktyviai siūlo prie bėdų turgaus prisidėti ir kitoms valstybėms. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savaitgalį dalyvavo Lenkijos Sopoto mieste vykusiame ES užsienio ministrų susitikime, kur aktyviai kalbėta apie Islandijos, Kroatijos, Makedonijos ir Turkijos prisijungimą prie ES. Nepaisydamas ES klibėjimo, A. Ažubalis praėjusią savaitę taip pat pasidžiaugė Juodkalnijos „pažanga siekiant narystės ES“. „ES išlikimu tebetiki tik Lietuvos valdžia“. VAKARO ŽINIOS
Gydytojų ir farmacijos kompanijų neteisėtus eksperimentus su žmonėmis demaskavusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) darbuotojams įteikti pranešimai apie atleidimą iš darbo dėl reorganizacijos. Pertvarką inicijavo tarnybos viršininkas Gintautas Barcys, praeityje uoliai gynęs farmacininkų interesus, bet pamiršęs tai deklaruoti visuomenei. Praėjusią savaitę Panevėžio apylinkės teismas vėl atvertė vaistų tyrimus su žmonėmis be jų sutikimo atlikusio ir duomenų klastojimu kaltinamo gydytojo Rimanto Pakšio bylą. Vilniaus prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų eksperimentų su psichikos ligoniais sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus vadovaujamame Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vasaros gatvėje. Tuo tarpu VVKT viršininkas G. Barcys skubiai inicijavo minėtus faktus išaiškinusio tarnybos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus išdraskymą. Oficialiai teigiama, kad reorganizacija reikalinga siekiant atskirti funkcijas, kad leidimus vaistų tyrimams atlikti išduotų vienas padalinys, o tyrimų kontrolę vykdytų kitas VVKT padalinys. „Švari deklaracija – klaida ar nuslėpti interesai?“. RESPUBLIKA
Portalo 15min.lt puslapis „Suaugusiems“ tapo ne tik dideliu viešnamiu, bet ir pornografijos skleidėju. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos ekspertizės skyriaus vedėjos Silvijos Ladygienės, 15min.lt puslapio „Suaugusiems“ turinys yra pornografinio pobūdžio ir dėl jo jau kreiptasi į generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiesa, pasak 15min.lt puslapio redaktoriaus Žilvino Pekarsko, puslapį suaugusiesiems valdo UAB „Interprekyba“ – įmonės ir „15min“ sutartyje numatyta, kad ši įmonė atsako už projektą ir garantuoja, kad turinys atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus. Už disponavimą pornografinio turinio dalykais Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienų metų. „Pornografijos platintojai“. KAUNO DIENA
Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus nuomone, šiandienės įstatymų spragos leidžia daryti prielaidą, kad visai tikėtina, jog iš Alytaus ir kitų įkalinimo įstaigų greitai gali pasipilti įvairių kompiuterinių nusikaltimų. „Kaliniams įstatymas leidžia naudotis individualiais nešiojamaisiais kompiuteriais. Alytuje, pavyzdžiui, kali teisti po kartą ar du už finansinius nusikaltimus. Kas gali garantuoti, kad iš čia netrukus nepasipils įvairių kompiuterinių nusikaltimų – bus įsilaužiama į valstybinių institucijų, bankų informacines sistemas?“ – klausė R. Valentukevičius ir pridūrė, kad tokių nuogąstavimų girdėjo ir iš Alytaus pataisos namų administracijos. „Kitaip sakant, telefoninius sukčius pakeis kompiuteriniai įsilaužėliai“, – patikslino Seimo kontrolierius ir sakė ketinantis kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad būtų pakeistas įstatymas, leidžiantis nuteistiesiems laisvai naudotis kompiuteriais. Per Seimo kontrolieriaus susitikimą su Alytaus pataisos namų direktoriumi Kęstučiu Jasmontu, jo pavaduotojais ir kitais pareigūnais buvo aptarta Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų suimtųjų ir nuteistųjų skundų problematika. „Nuteistųjų kompiuteriai kelia nerimą“. RESPUBLIKA
Pernai gruodį mįslingomis aplinkybėmis miręs buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis apie pusmetį buvo stebimas ir sekamas – pareigūnams apie tai papasakojo vienas aktyviausių vadinamosios Garliavos minios, remiančios dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsių Kedį, vedlių 31 metų Vitalijus Keršys. Jis apklaustas tiriant bylą dėl 24 metų V. Milinio apšmeižimo. Pradėti tyrimą paprašė mirusiojo motina Marija Milinienė, kurią papiktino viešai išplatinti samprotavimai, esą V. Milinis buvo susijęs su vadinamąja Kauno pedofilijos byla. Tyrėjai nustatė, kad būtent iš V. Keršio elektroninio pašto šįmet vasarį buvo išsiuntinėtas tekstas.
Apklausos metu V. Keršys pareiškė, kad 2010-ųjų vasaros pradžioje buvo liepta nuolat sekti tuometį Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį, jo įsūnį V. Milinį ir kitus šios šeimos narius. Sekliai dažniausiai tūnodavo automobiliuose ir važinėdavo paskui sekamuosius po visą Kauną. Patikrinę V. Keršio kompiuterį pareigūnai sužinojo, kad jis nuolat susirašinėjo su D. Kedžio seserimi, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene. V. Keršys – ne vienintelis žmogus, kuris buvo apklaustas byloje dėl V. Milinio šmeižimo. V. Milinis dingo pernai gruodžio 3 dieną, o po savaitės draugai vaikiną aptiko mirusį automobilyje „Subaru“. Kauniečio mirties priežastimi tapo į galvą paleista kulka. „Prieš mirtį jaunuolis ilgai buvo sekamas“. LIETUVOS RYTAS
Draugystės parke šeštadienį Vilhelmo Čepinskio surengtas nemokamas koncertas galėjo virsti tragedija. Laimė, smuikininkui pavyko išgelbėti tėvo – smuiko pedagogo Stanislovo Čepinskio gyvybę. V. Čepinskis spėja, kad tai buvo širdies ritmo sutrikimas. Nemokamą koncertą kauniečiams suorganizavęs V. Čepinskis scenoje buvo užkluptas žinios, kad netoliese tarp klausytojų stovinčiam jo tėvui pasidarė negera. Smuikininkas puolė tėvui į pagalbą. „Atlikau dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, po poros minučių jis ėmė atsigauti“, – sakė V. Čepinskis. Iškviesti medikai išvežė S. Čepinskį į Kauno klinikas. „Tėtis atsigavęs pasakė, kad tęsčiau koncertą. Sutarėme, kad jis daugiau taip „nejuokaus“. Tikiuosi, viskas bus gerai“, – vylėsi sūnus. Nemokamą koncertą Draugystės parke V. Čepinskis surengė atsidėkodamas už tai, kad buvo sureaguota į prašymą išsaugoti apie tuziną liepų prie daugiabučio V. Krėvės prospekte. „V. Čepinskis: tėtis dar silpnas“. KAUNO DIENA
„Tai buvo 1942-ieji, vokiečių okupacijos metai. Aš, dvidešimtmetė, einu Laisvės alėja, ką tik baigusi mokytojų seminariją, o priešais – buvęs dėstytojas, dabar jau Kauno didžiojo teatro (tada taip vadinosi) administratorius. Išskėtė rankas: tave pats Dievas siunčia! Ateik pas mus į teatrą – solistė būsi. Žinojo, kad turiu gerą balsą – seminarijoje buvo girdėjęs. Aš sutrikau – kaip čia dabar – šast ir į sceną. O jis aiškina, kad Viktoras Dineika ruošiasi statyti labai įdomų vokišką miuziklą, bet neturi pagrindinio vaidmens atlikėjos“, – prisimena ilgametė operos solistė Regina Tumalevičiūtė. Pasak dainininkės, „dar vakar, kaip mokytojų seminarijos absolventei, grėsė priverstiniai reicho darbai, o šiandien – priimta į dramos studiją (su stipendija!), į konservatoriją ir iškart – pagrindinio vaidmens repeticijos su pačiu V. Dineika“. Toks buvo R. Tumalevičiūtės debiutas teatre. Vėliau ji dainavo su Kipru Petrausku, Vladu Česu, Rostislavu Andrejevu, Juozu Indra. Netrukus skaitytojus pasieks R. Tumalevičiūtės prisiminimų knyga, o pirmadienio „Respublikoje“ – interviu su soliste – „Į operos sceną atvesta paties Kipro“. RESPUBLIKA
Šeštadienį 775-ojo Šiaulių gimtadienio proga Šiaulių dailės galerijoje pristatytas naujas fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų albumas „Mano Šiauliai“. Tai jau šeštasis solidus fotomenininko albumas. „Mano miestas kitoks nei paprastas gatvės šurmulys. Mano fotografijos – lyg palikimas toms kartoms, kurios bus po mūsų. Norisi, kad tos kartos matytų ir jaustų, užčiuoptų mūsų sielą, kokia ji buvo, kai mes gyvenome, kas mes buvome. Kad negalvotų apie mus blogai“, – pristatydamas albumą sakė fotomenininkas A. Ostašenkovas. Jis prisipažino, kad ši knyga – 30 metų darbas. „Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
