• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nelegalūs veiksmai tiesos negimdo, o reaguoti į naujos lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pakabinimą turi šalies vadovai, teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Nelegalūs veiksmai tiesos negimdo, o reaguoti į naujos lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pakabinimą turi šalies vadovai, teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

REKLAMA

„Šios lentos pakabinimas nederintas nei su savivaldybe, nei su šio pastato savininkais – Mokslų akademija. Lauksime jų sprendimo. Taip pat įdomus šalies vadovų vertinimas, kadangi Mokslų akademija – nacionalinė įstaiga“, – sakoma ketvirtadienį BNS perduotame mero komentare.

„Mano vertinimas labai aiškus – nelegalūs veiksmai tiesos negimdo ir jų autorių nepuošia”, – pabrėžė R. Šimašius.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabinta ir atidengta atminimo lenta prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Ją atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero R. Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

REKLAMA

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų