Armėnų ir azerbaidžaniečių organizacijos trečiadienį Vilniuje surengė piketus prie Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankryžos – skirtingose pusėse. Po kelias dešimtis abiejų diasporų atstovų laikė plakatus, primenančius skaudžius dviejų dešimtmečių senumo įvykius – žudynes įvairiose Azerbaidžano vietose: Chodžaly, Baku ir Sumgaite.
Stebėti abiejų pusių konfliktą susirinko gausus policijos būrys. Pareigūnai tikino, kad kol kas padėtis yra kontroliuojama.
Sostinėje armėnams minint Bakų žudynių metines susirinko grupė armėnų tautybės asmenų, reikalaujančių pripažinti tautos genocidą, atskubėjo ir Azerbaidžano atstovai – dalis Vilniuje besimokančių studentų, kiti – čia tiesiog gyvenantys.
Studentas Rašidas tikino reikalaujantis, kad būtų pripažinta, jog Kalnų Karabachą užgrobė ir žudynes vykdė armėnai: „Tada žuvo daugybė žmonių – vaikų, moterų, senelių.“
Įžvelgia provokaciją
Lietuvos armėnų sąjungos vadovas Ruslanas Arutiunianas portalui balsas.lt sakė, kad kitoje gatvės pusėje vykstantis piketas yra provokacija. „Jie (azerbaidžaniečiai – balsas.lt) jau turėjo savo renginį vasario 25 dieną. Ko jie atėjo šiandien? Tik provokuoti. Mes, kai jie savo renginius daro - neiname. Čia yra akcija prieš armėnų genocidą ir daugiau prieš nieką ji nenukreipta“, – sakė jis.
Plakatuose, kuriuos laikė armėnų piketuotojai, primenamos Sumgaito žudynės, Azerbaidžanas vadinamas genocido vykdytoju ir agresoriumi. Taip pat teigiama, kad „armėnų genocidas tęsiasi“. Teigiama, kad niekieno de facto Armėnijai priklausanti Kalnų Karabacho teritorija Azerbaidžanui tėra ambicijos, o armėnams gyvybinis klausimas. Šis teiginyys iliustruojamas velionio sovietinio disidento, Nobelio Taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo citata.
Nori taikos
Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės atstovas Jasaras Mammadovas sakė, kad jo pusėje piketuojantieji nieko neprovokuoja. „Jei provokuotume, tai ką nors darytume. O dabar tiesiog ramiai stovime. Taip – vasario 25 dieną mes turėjome renginį, kuriame prisiminėme Chodžaly tragediją (ten masiškai žudyti azerbaidžaniečiai – balsas.lt). O dabar norime pamatyti, ko jie nori. Juk tai Armėnija yra faktiškai okupavusi Kalnų Karabachą. Ko dar okupantas nori iš aukos? Kokių turi reikalavimų? Tiesiog įdomu“, – ironizavo jis.
Azerbaidžaniečių demonstrantai laikė plakatus su reikalavimais stabdyti armėnų agresiją, teigė norį taikos. Akciją stebėjo policijos pareigūnai. Jie abiejų stovyklų atstovus, mėginusius priartėti vieni prie kitų, nukreipdavo atgal.
J. Mammadovo teigimu, azerbaidžaniečius papiktino tai, kad su nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos užsienio reikalų ministru kalbėjosi Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Arba jis nežino istorijos, arba nematė žemėlapio“, – stebėjosi pašnekovas.
Persikelia į politiką
Premjero atstovė spaudai Auksė Kontrimienė portalui balsas.lt kategoriškai paneigė, jog A. Butkevičius kalbėjo su bet kokiu vadinamosios Kalnų Karabacho Respublikos atstovu ir teigė, kad taip šnekėjęs žmogus tikriausiai yra suklaidintas, galbūt vadovaujasi netikslia informacija. Tą patį portalui balsas.lt patvirtino Azerbaidžaniečių bendruomenės Lietuvoje lyderis Mahiras Gamzajevas, kuris teigė nieko nežinąs apie tokius premjero susitikimus. O azerbaidžaniečių "kontrmitingą", pasak jo, organizavo tikrai ne bendruomenė.
Visgi, viešojoje Lietuvos erdvėje diskusija dėl istorinių faktų, armėnų genocido, Kalnų Karabacho problematikos, vyksta jau seniai. Dabar jį įgauna vis ryškesnį politinį atspalvį.
Pareiškime, kurį prieš tai išplatino asociacijos „Lietuva – Azerbaidžanas“ prezidentas Imantas Melianas ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas, piktinamasi, kad „2013 metų vasario 26 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvyko renginys, apgaulingai pavadintas konferencija „Lietuva ir Armėnija – žvilgsnis į netolimą praeitį“, kuris tariamai buvo skirtas abiejų šalių demokratinių judėjimų sukūrimo 25-osioms metinėms paminėti.“
Tikrovėje renginys, pasak pasirašiusiųjų pareiškimą, virto solidarumo su vadinamąja Kalnų Karabacho Respublika manifestacija.
„Niekieno nepripažįstama „Kalnų Karabacho Respublika“ buvo įkurta armėnų okupuotoje Azerbaidžano Respublikos teritorijos dalyje, išvarius iš jos arba išžudžius net 82 procentus vietos gyventojų – 660 tūkstančius žmonių. Tai – plačiai žinoma ir visiems prieinama informacija. Marionetinė „Kalnų Karabacho Respublika“ atsirado tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir analogiškos „valstybės“, sukurtos agresorių užimtose Gruzijos (Abchazija ir Pietų Osetija) bei Moldovos (Transnistrija) teritorijų dalyse. Dėl išvardytų priežasčių visos be išimties pasaulio valstybės (įskaitant, be abejo, ir Lietuvos Respubliką) bei autoritetingos tarptautinės organizacijos vienareikšmiškai pripažįsta Azerbaidžano Respublikos teritorijos integralumą ir jos sienų neliečiamumą; ta prasme Karabachas nėra „niekieno žemė“, kurios valstybinę priklausomybę dar reikėtų nustatyti“, – piktinasi pareiškimo autoriai.
Asociacija „Lietuva – Azerbaidžanas“ ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija piktinasi faktu, kad sudaryta Seimo Kalnų Karabacho Respublikos rėmimo grupė.
„Šie akibrokštai ne tik diskredituoja mūsų parlamentą – jie gali skaudžiai atsiliepti politiniams, ekonominiams, kultūriniams ir kitokiems Lietuvos Respublikos santykiams su Azerbaidžanu bei viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių Šiaurės Atlanto organizacijoje (NATO) Turkija. Maža to – jie akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikos principams ir komplikuoja Lietuvos vaidmenį šiame procese.
Asociacija „Lietuva – Azerbaidžanas“ ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija tikisi, kad institucijos, atsakingos už Lietuvos Respublikos užsienio politikos formavimą ir vykdymą, tinkamai įvertins šios Lietuvos nacionaliniams interesams pakenkusios avantiūros sumanytojus ir klusnius jos vykdytojus“, – griežtai pasisako pareiškimo autoriai. Praėjusios kadencijos Seime daug aistrų sukėlė ir diskusijos dėl rezoliucijos, kaip turėtų būti sureguliuotas Kalnų Karabacho klausimas.
Kaip jau skelbta žiniasklaidoje, 2011 metų sausio pabaigoje įvykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje kartu su kitais 28 Asamblėjos nariais rezoliuciją „Dėl demokratinės valstybės Kalnų Karabacho Respublikos kūrimo“ pasirašė ir Lietuvos Seimo delegacijos narė Dalia Kuodytė. Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris vasario 1 d. pareiškime paskelbė, kad tai – asmeninė D. Kuodytės nuomonė, kad deklaracija neatspindi Lietuvos Seimo ir Seimo delegacijos pozicijos.
*****
„Kalnų Karabacho Respublikos“, kuri faktiškai yra Rusijos remiamos Armėnijos protektoratas, nepripažįsta kitos valstybės. Tarptautinės derybos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl šios teritorijos likimo jau daug metų yra aklavietėje. Šalys skirtingai interpretuoja prieš maždaug dvi dešimtis metų nutikusius kruvinus įvykius. Pastaraisiais metais diskusija dėl to aštrėjo ir Lietuvos viešojoje erdvėje.
Konfliktas įsiplieskė1988 m. pradžioje, kai srities taryba nusprendė prisijungti prie Armėnijos. Ugnies nutraukimo sutartį šalys pasirašė tik 1994 metais.
Taip pat skaitykite:
Kaip A. Kašėta su D. Kuodyte ne Armėnijos, o Azerbaidžano reikalus apgynė
