Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.
Tapo skolininkais
Prasidėjus pajamų deklaravimo vajui, dalis gyventojų, atsivertusių elektronines deklaracijas, apstulbo: nors pagal gautas pajamas jie turėjo susigrąžinti permokėtus mokesčius, nutiko priešingai – būtent jie papildė skolininkų valstybei gretas.
Vilnietė Vilma (vardas pakeistas – red. past.) tvirtino nesuprantanti, iš kur jos deklaracijoje atsirado 560 litų skola valstybei, nes ankstesniais metais, net ir gaudavusi didesnes pajamas, susigrąžindavo kelis šimtus litų permokėtų mokesčių. „Visada permokas susigrąžindavau iš valstybės, tad niekada nesigilindavau – matydavau, jog yra „pliusas“, ir deklaraciją tiesiog patvirtindavau. Nors pajamos nuo pernai sumažėjo lygiai pusiau, dabar jau turiu primokėti“, – piktinosi Vilma. Anot moters, pačioje „Sodros“ duomenų bazėje patikrinusi, kiek jai buvo sumokėta nedarbingumo, taip pat motinystės išmokų, ji pamatė, kad deklaracijoje sutampa vos 3 pozicijos iš 9. Joje buvo juodu ant balto parašyta, kad jai neva pervesta 3000 litų daugiau, nei buvo iš tikrųjų.
„Skambinau į „Sodrą“, klausiau, ką daryti. Konsultantė atsakė, kad gauna daugybę skundų, tad ir man pasiūlė deklaracijos nepildyti – palaukti, kol duomenys bus patikslinti. Tad nesuprantu – jie duomenis perduoda tiesiog „iš oro“, o žmonės, jei tik nepasidomi, turi mokėti tūkstančius litų. Gal taip norima patyliukais papildyti „Sodros“ biudžetą?“ – įtarė vilnietė.
Kaltina kompiuterius
Pasipiktinimų pilna ir internete – žmonės stebisi, kad dažniausiai neatitinka pateikti duomenys dėl motinystės išmokų, tačiau paprastai tai pastebi jau tik patvirtinę deklaracijas, tad neabejoja, kad dėl valstybės institucijų priveltų klaidų liks kalti būtent jie. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta tvirtino, kad tiesiogiai į VMI dėl netikslių duomenų gyventojai nesikreipia. Esą jokių pastabų apie neatitikimus negauta ir iš „Sodros“. Tačiau jis priminė, kad VMI duomenis gauna iš kitų institucijų, t. y. darbdavių, bankų, švietimo ar draudimo įstaigų, o „Sodra“ klaidų esą neišvengė ir pernai.
„Labai svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek ir kitos organizacijos bei institucijos VMI duomenis pateiktų laiku ir korektiškus – jei minėti duomenys neteisingi, prireikia tikslinti deklaracijas, o tai sukelia nepatogumų gyventojams“, – pripažino D.Buta.
„Sodros“ atstovas Algirdas Meškauskas pripažino, kad dalis gyventojų tapo skolininkais, nors to būti neturėjo. Esą viskuo kaltos elektroninės sistemos.
„Yra tam tikras sistemų nesuderinamumas, VMI programos priima ne visas „Sodros“ teikiamas deklaracijas arba priima jas klaidingai. Todėl dabar tariamasi, kaip spręsti susidariusią problemą“, – sakė jis.
Vis dėlto A.Meškauskas negalėjo patvirtinti, kad žmonės, jau pateikę deklaracijas su klaidingais duomenimis, neturės sumokėti nebūtų skolų valstybei.
„Šito nežinau – klauskite mokesčių inspekcijos“, – nurodė jis.
Plano autoriai – nežinomi
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys, paklaustas, kas sumanė tokį genialų planą, kaip papildyti „Sodros“ biudžetą naudojantis patikliais mokesčių mokėtojais, tikino, kad net ir to neužteks skylėms lopyti.
„Nėra jokio plano, tegu žmonės nusiramina. Klaidos ištaisomos, tikrai niekas jų nepalieka specialiai. Tarnybos tegu aiškinasi, kas kam duomenų neperdavė. O kalbant apie „Sodrą“, čia būtų labai mažos pajamos, palyginti su tuo, kiek reikėtų“, – įrodymus, kad klaidos – netyčinės, pateikė R.Dagys.
18 000 – Tiek asmenų šiuo metu skolingi valstybei dar nuo pernai
40 mln. – Tiek litų žmonės turės primokėti valstybei vien šiemet
Žaidimas į vieną – „Sodros“ – pusę
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:
Yra tokių faktų, kad ne tik iš žmogaus, bet ir iš juridinių asmenų valstybės naudai nurašoma ta pati suma net po kelis kartus iš kelių sąskaitų, net pačios sąskaitos areštuojamos dėl kelių centų. Dažnai tenka aiškintis – net ir pačiam buvo, kad nei iš šio, nei iš to „nuėmė“ pinigus, nes manė, kad esame skolingi, bet paaiškėjo, kad ne. Ši sistema kartu su kitomis elektroninėmis valdžios sistemomis šlubuoja jau ne pirmus metus. Mes seniai pasisakėme už tai, kad ir „Sodros“, ir mokesčių inspekcijos duomenų bazės būtų sujungtos į vieną, tada duomenys būtų tikslesni, situacija aiškesnė. Yra ir įmokos už žemę, ir įvairios baudos – tai taip pat turi būti sujungta į vieną sistemą. Nežinau, ar tai norėjimas pasipinigauti, bet galiu pasakyti iš savo pozicijos – turiu kelias sąskaitas, ne visas jas tikrinu, gal tai padarysiu tik po pusmečio. Gali paaiškėti, kad pinigus nuskaičiavo, buvo klaidų, bet tada tektų ilgai aiškintis. Tad šis žaidimas kol kas vyksta į vieną pusę – jei „Sodra“ ne reikalautų, o kaip tik savo nuožiūra pervestų į sąskaitą pinigų, būtų labai įdomu, bet tokių atvejų dar negirdėjau. O jei iš kiekvieno bus neaišku už ką nuskaičiuojama kad ir po 10 litų, tai, žiūrėkite, „Sodros“ biudžetas jau ir surinktas.
Ignas JAČAUSKAS
