Sovietmečiu „iškastruota“ visuomenė Lietuvoje vis dar mąsto ir elgiasi kaip vaikas. Tačiau galime pradėti keistis: kurkime visuomeninę žiniasklaidą, tobulinkime savivaldos rinkimus.

Apie lietuvius, nusivylusius politika ir politikais „Balsas.lt savaitė“ kalbasi su sociologu, habilituotu mokslų daktaru, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Gediminu Merkiu. Jis Lietuvą lygina su motina, kuri nebemyli savo vaikų.

Parlamentarizmas vaisių nedavė

– Šalyje vis daugiau nusivylimo valdžia ženklų, vyksta masinė emigracija, vyrauja apatija – kaip šį reiškinį, kurį visi stebime, galima būtų išaiškinti, kur jo šaknys? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė G. Merkio.

– Pirmiausia, nusivylimas vien dėl to, kad neturime demokratijos ir parlamentarizmo tradicijų. Plastikinius langus, modernius televizorius turėti galime – tai paprasčiau. O parlamentarizmas – socialinis dalykas, taip lengvai neišsiugdo. Priežasčių, kodėl taip atsitiko, reikia ieškoti istorijoje.

Tarpukariu Lietuva buvo patriotinė valstybė, tačiau ne pilietinė. Sovietmečiu visuomeninės veiklos nebuvo. Tačiau problema didesnė: Josifas Stalinas – blogio nešėjas. Jis buvo neblogas selekcininkas. Tautinė bendruomenė buvo naikinama. Tačiau buvo naikinami tam tikrų pozicijų, visuomenės grupių atstovai. Tai prisidėjo prie to, kad dabar tos pilietinės visuomenės dar nėra.

REKLAMA

Vien tik dėl to, kad mes padarėme rinkimus ir pagal tuos formalius požymius pripažįsta juos Vakarai, tai dar nereiškia, kad parlamentarizmas gyvuoja. Čia kaip koks ananasų auginimas. Lietuva – bevaisis medis. Aišku, nepradėsime dabar monarchijos išradinėti... Tad lieka vienas būdas: tobulinti parlamentarizmą.

– Iš tiesų Lietuva turi tobulą, modernią Konstituciją, aiškus valdžių padalijimas, nuolatiniai rinkimai, gausu partijų, politinių judėjimų, tačiau, jūsų akimis, ar esame užburtame rate?

– Pažvelkime į Lenkiją. Kai žuvo aukščiausia šalies valdžia, tauta susitelkė. Lenkai taip pat nelabai myli savo valdžią, mažai jų eina į rinkimus, tačiau juos ir valdžią sieja visai kitoks emocinis ryšys: jie atpažįsta save kaip etninę bendriją, turinčią nacionalinius interesus. Kai mus sulygini, toks žalias pavydas apima. O mūsų valstybę galime lyginti su motina, kuri nemyli savo vaiko.

Homo sovieticus neišnyko

– Ką čia ir dabar greitai galėtume padaryti? Mokslininkai yra konstatavę, jog pilietiškumas – dar neatrasta Lietuvos galia.

– Deja, niekas iki šiol nieko nebando. Praleidome ne vieną galimybę. Pradėti reikia nuo žemiausio lygio – savivaldos: seniūno, mero rinkimai. Jie su didele politika nesusiję, tačiau pradėję nuo apačios, žmonės galėjo nors kiek pramokti tos demokratijos. Koks pilietiškumas gali būti pas homo sovieticus?

Didžiulė demokratijos mokykla visuomenei būtų savivaldos rinkimai. Tik, žinoma, ne kokie nors imitaciniai.

Savivaldybių lygmenyje reikėtų klausti, balsuoti, ar reikia mūsų miesteliui autobuso linijos, kada ir kaip žiemą reikia valyti gatves, kada gesinti šviesas ir t. t. Tokie dalykai įtrauktų bendruomenę, priverstų sekti, kas vyksta aplinkui, padėtų suprasti, ką reiškia balsuoti, rinktis.

Lietuvoje būtina kurti visuomeninę žiniasklaidą, nes dabar spauda oligarchizuota. Visuomeninę žiniasklaidą Lietuvoje „įsukti“ galėtų žinomi, iškilūs, įvairių amžiaus generacijų žmonės. Ko verta spauda, jei ji rašo, kaip besišlapinantys pulkininkai krenta pro langus. Gyvybinga visuomeninė žiniasklaida – vienas iš chirurginių metodų, jei nenorime susinaikinti. Kol kas tematome ir girdime iš „skydinės“ transliuojamą informaciją, ne nacionalinį transliuotoją.

REKLAMA

Galiausiai, Lietuvoje vis dar neveikia įstatymo viršenybės principas. Jei jo būtų laikomasi, tai daug ką keistųsi. Apie tai galima kalbėti valandų valandas.

Viltis – viršūnės

– Tačiau mūsų visuomenė iki šiol labai primityvi. Ji masto kategorijomis juoda − balta, geras – negeras, yra, neneikime, labai dogmatizuota. Gal viskas turi prasidėti „iš viršaus“?

– Išties liaudis pas mus labai ribota, mažai ką suprantanti, kaip trejų metų vaikas. Politinis sąmoningumas atsiranda tose šalyse, kur susiklosto palankios istorinės aplinkybės: pasisekė Amerikai, Šiaurės Europai.

Tų šalių visuomenės labai atvirai šneka apie savo socialines problemas: žmonės atpažįsta savo socialinius ir ekonominius interesus. Kitaip tariant, moka pasirinkti. Lietuvoje – ne.


Rašyti komentarą...
p
pilietis
2010-06-29 08:40:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sociologui tektų dar kiek pastudijuoti mokslų, tada suprastų, kad demokratijos iš viršaus niekada nebus,Valdžia susitapatino su valstybe, todėl demokratija Lietuvoje net nekvepia.Demokratija galioja tik valdžios vyrams.Savo santvarka Lietuva sugrįžo į vergvaldžių epochą, kur dar mums iki baudžiavos?
Atsakyti
0

I
Imantas Melianas autoriui
2010-06-29 08:49:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bravo, profesoriau. Pasirašau po kiekvienu Jūsų žodžiu (ir dar nuo savęs dar negailėstingiau pridėčiau).

Tačiau bėda tame, kad tik tokie tokius tesupranta. Jau išgirdau iš kito šio straipsnio skaitytojo (beje, irgi su aukštuoju išsilavinimu), kad taip sakydamas Jūs "niekinate Lietuvą". Garantuoju, kad tik taip Jus tesupras kokie 95% mūsų bendrapiliečių.
Liūdna.
Atsakyti
0

R
Rambambaras
2010-06-29 08:50:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai Balsas.lt taip bijosi Grybauskaitės ir VSD, kad net žurnalisto pavardę slepia?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (54)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų