Kadangi pavojų socialinėse medijose apstu, svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir kaip nuo jų apsisaugoti. Portalas tv3.lt klausė ekspertų, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį naršant socialinėse medijose ir kokius įrankius galėtų pasitelkti kiekvienas lietuvis.
Konkretūs patarimai ir įrankiai, kaip įvertinti ir patikrinti socialinės medijose matomą turinį
Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Mantas Lukauskas sako, kad naršant socialinėse medijose svarbu stebėti savo emocijas.
„Sustokite ties emocija. Jei įrašas sukėlė stiprų pyktį, baimę arba norą greitai užsidirbti, tai ir yra signalas tikrinti. Ne dėl to, kad tokie įrašai visada melagingi, o dėl to, kad būtent tokie platinami tikslingai“, – perspėja jis.
Šaltinio tikrinimas
Ekspertai pabrėžia, kad vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių tikrinant matomą turinį yra įvertinti šaltinį – pasižiūrėti, ar juo galima pasitikėti.
V. Daukšas pastebi, kad Lietuvos gyventojai turi didelių spragų medijų raštingumo srityje, ypatingai šaltinių analizės sferoje. Žmonės nesugeba atskirti, kokie šaltiniai yra patikimi.
„Lengvas pavyzdys su tais visais sukčiavimo atvejais – dažnai yra imituojama ir Lietuvos žiniasklaida ir tai vieną kartą apsimetama LRT, kitą kartą Delfi, kitą kartą TV3. Yra tiesiog pavogiami logotipai, sukuriamos klonuotos paskyros, į jas dedamas turinys arba tiesiog leidžiama reklama. Dažnai piliečiai net nepaspaudžia patikrinti, ar tai yra tikra žiniasklaidos paskyra. O tuo tarpu nuėjus į tą paskyrą matome ten kažkokius vietnamietiškus komentarus, penkis like (patiktukus – aut. past.) ir matome, kad paskyra sukurta vakar, o štai dabar jau išgelbės jūsų gyvybę savo stebuklingais vaistais ar investavimu uždirbs milijonus. Čia yra tas pavyzdys, kai yra analizuojamas šaltinis“, – sako V. Daukšas.
Ekspertas pabrėžia, kad kopijuojami gali būti ne tik žiniasklaidos ar investavimo platformų puslapiai, tačiau ir jums artimų žmonių paskyros. Sukčiai gali pasitelkti jūsų draugų vardus, nuotraukas, sukurti naujas paskyras ir apsimesti jūsų pažįstamais.
Įrašo turinio vertinimas
Kitas žingsnis – atidžiai įvertinti matomą turinį, tai, kas yra sakoma įraše. Anot ekspertų, čia labai svarbus kritinis mąstymas.
Apskritai vertinant socialinėse medijose matomą turinį reikėtų įprasti susirasti informaciją ir kituose šaltiniuose, jei tai yra įmanoma. Būna, kad socialinėse medijose pasirodo pranešimų apie siaubingus įvykius, žinomų žmonių mirtis, tačiau paaiškėja, kad nieko panašaus nėra įvykę.
„Ieškokite antro nepriklausomo šaltinio. Jei įvykis tikras ir svarbus, apie jį rašo daugiau nei viena redakcija. Jei apie sensaciją rašo tik ta pati paskyra ir jos kopijos, tai jau atsakymas. Šis žingsnis nuobodus, todėl jį praleidžia dauguma žmonių, nors jis veiksmingesnis už bet kurį įrankį“, – sako M. Lukauskas.
Pavyzdžiui, jeigu matote arba gavote pasiūlymą investuoti, M. Lukauskas rekomenduoja peržvelgti Lietuvos banko licencijuotų įmonių ir blokuojamų svetainių sąrašus lb.lt.
„Ten pat yra nemokamas Lietuvos banko, NKSC ir AML centro kursas „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“, – sako jis.
Taip pat įvertinkite, ar siūloma grąža tikrai yra realistiška. V. Daukšas pastebi, kad dažnai sukčiai sako, jog uždirbsite ir 10 ar 20 proc. nuo investuotos sumos per dieną, nors tokie skaičiai investavimo pradžioje yra praktiškai neįmanomi.
Jeigu matote skelbimą į tariamai stebuklingą vaistą, reikėtų pasitikrinti, ar įmonė iš tikrųjų egzistuoja, kur ji registruota, kas apie ją žinoma. Skelbiamą informaciją reikėtų perskaityti atidžiai – gali būti, kad pamatysite vertimo ar kitokių klaidų. Pažadus dėl sveikatos reikėtų vertinti kritiškai, nepasitikėti viskuo, kas žadama.
Jeigu matote kompensacijų pažadus socialinėse medijose – keliaukite į oficialius institucijų komunikacijos kanalus ir informacijos ieškokite ten. Jeigu bus paskelbta kažkokia nauja parama ar kompensacijos, tikėtina, kad pranešimus apie tai rasite ministerijų ar kitų institucijų svetainėse.
Kontekstas
Dar vienas svarbus etapas – susigaudyti, kas dedasi aplinkui: kokie įvykiai vyksta, apie ką diskutuojama viešojoje erdvėje. Tai, apie ką kalbama viešai, dažnai tampa ir sukčių ar dezinformacijos skleidėjų tema.
Pavyzdžiui, jeigu šalį nusiaubė audra, gali būti, kad sukčiai bandys apgauti žmones siūlydami pagalbą, kompensacijas už audros metu patirtus nuostolius. Anot V. Daukšo, sukčiai apsimeta valstybinėmis institucijomis, meluoja, kad buvo sukurtos kažkokios valstybės finansavimo schemos nuostoliams padengti.
Lietuvai priešiškos valstybės, pavyzdžiui, Rusija, išnaudoja rinkimų laikotarpį bandydamos supriešinti gyventojus.
„Rusija siekia rodyti Lietuvą kaip žlungančią valstybę, kad čia tuoj subirs, tuoj žmonių nebeliks, vaikų nebeliks, valstybė yra neverta būti apginta ir yra pasmerkta išnykti, NATO yra agresorius ir panašiai. Tokie Kremliui palankūs naratyvai, dažnai labai aiškiai atskleidžia, kieno čia ausys kišo ir kas čia siekiama padaryti“, – sako V. Daukšas.
Atvirkštinė vaizdo paieška
Jeigu abejojate socialinėse medijose matoma nuotrauka, ekspertai rekomenduoja atlikti atvirkštinę vaizdo paiešką.
Pavyzdžiui, „Google“ paieškoje turėtumėte matyti tokią ikonėlę, kuri apibraukta nuotraukoje žemiau.
Paspaudus ant jos, jums išmes laukelį, kur galėsite įdėti nuotrauką. Ją įdėjus netrukus turėtų išmesti šiek tiek informacijos apie tai, ką ji vaizduoja, taip pat turėtumėte matyti, kur dar ta nuotrauka buvo skelbta.
Patikrinus naršyklės išmestus rezultatus, kiekvienas gali pasitikrinti iš kur nuotrauka paimta, skyrus daugiau laiko, galima surasti koks buvo pirminis šaltinis, kada nuotrauka paskelbta, įsivertinti, ar ji neredaguota.
Pasitaiko atvejų, kai socialinėse medijose paskelbiama nuotrauka iš visai kito įvykio nei tas, apie kurį rašoma įraše. V. Daukšo teigimu, gali būti net tokių atvejų, kad paimama nuotrauka iš kokio nors performanso, o vėliau ji paskelbiama kariniame kontekste. Kartais nuotraukos gali būti redaguotos, į jas pridėta dalykų, kurių originalioje nuotraukoje nebuvo.
Atvirkštinės vaizdo paieškos principu galima tikrinti ir vaizdo įrašus.
„Vaizdo įrašams: nemokamas naršyklės priedas „InVID-WeVerify“ (parduotuvėje jis vadinasi „Fake News Debunker“) išskaido vaizdo įrašą į atskirus kadrus ir leidžia kiekvieną iš jų paleisti per atvirkštinę paiešką. Tai paprasčiausias būdas suprasti, ar įrašas senas“, – rekomenduoja M. Lukauskas.
„Didžioji dalis to, kas socialiniuose tinkluose klaidina, nėra sugeneruota dirbtinio intelekto. Tai tikra nuotrauka arba tikras vaizdo įrašas, tik iš kitos šalies arba iš kitų metų, prie kurio pridėtas naujas paaiškinimas. Tokios manipuliacijos pigios ir greitos, o paneigti jas sunkiau, nes pati medžiaga autentiška. Būtent todėl atvirkštinė vaizdo paieška yra naudingesnė priemonė nei bet kuris klastočių detektorius“, – priduria jis.
Dirbtinis intelektas tikrinimui
Socialinių medijų turinio tikrinimui galima pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Vis dėlto beatodairiškai jo atsakymais pasitikėti nereikėtų.
„Matome, kad tikrai gerėja chatbotai (dirbtinio intelekto programa – aut. past.) ir tam tikrus dalykus pavyksta verifikuoti (patikrinti – aut. past.) ir su chatbotais. Tiesiog problema, kad chatbotai dažnai haliucionuoja. Negali iki galo pasitikėti ir turi giliai tikrinti, kad nepridarytų klaidų. Tai kai kuriais atvejais tikrai padeda, bet reikia vis tiek challenginti (išbandyti – aut. past.) tą patį chatbotą, kad informaciją teisingai išsirinktų ir nenumanipuliuotų.
Chatbotai nėra labai patikimi su šviežiais įvykiais, dažnai prikuria nesąmonių, neegzistuojančių dalykų ir panašiai. Tai su tokiomis labiau istorinėmis žiniomis geriau sekasi, su kažkuo, kas vyksta šviežiai, dažnai ne, dažnai pateikia neteisingą informaciją“, – perspėja V. Daukšas.
O kaip patikrinti, ar pats turinys nėra sukurtas dirbtinio intelekto? M. Lukauskas pastebi, kad dar prieš kelerius metus užtekdavo žmogui rekomenduoti, kad pasižiūrėtų į vaizdo įraše ar nuotraukoje matomo žmogaus rankas ir suskaičiuotų, kiek pirštų jis turi. Deja, dirbtinis intelektas jau gerokai labiau ištobulėjęs ir tokių klaidų pasitaiko rečiau.
Tačiau tikrinimui, ar nuotrauka bei vaizdo įrašas gali būti sugeneruotas dirbtinio intelekto, galima pasitelkti patį dirbtinį intelektą.
„Nuo šių metų „Gemini“ programėlėje galima įkelti nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą ir paklausti, ar jis sukurtas dirbtinio intelekto. Sistema patikrina „SynthID“ vandens ženklą ir C2PA kilmės įrašą, kuris veikia kaip turinio pasas ir rodo, kokiu įrenginiu ar programa failas sukurtas bei kaip redaguotas. Tas pats tikrinimas plečiamas į „Google“ paiešką, „Lens“ ir „Chrome“, – aiškina M. Lukauskas.
„Nesiūlyčiau skaičiuoti pirštų ir ieškoti keistų ausų. 2026 metų vasarį paskelbtame Floridos universiteto tyrime žmonės, vertindami sugeneruotas veidų nuotraukas, pasirodė ne geriau nei atsitiktinai spėdami. Vaizdo įrašuose jiems sekėsi geriau, apie du trečdalius, bet tai vis tiek reiškia, kad kas trečias sprendimas klaidingas. Patarimas, kurio tikslumas 60 procentų, nėra apsauga.
Nepasitikėkite svetainėmis, žadančiomis nustatyti, ar tekstas arba vaizdas sukurtas dirbtinio intelekto. Tame pačiame Floridos universiteto tyrime algoritmai nuotraukose klastotes atpažino iki 97 procentų tikslumu, bet vaizdo įrašuose nukrito iki atsitiktinio spėjimo lygio. Kitame šių metų tyrime, kuriame vertinti 95 detektoriai, paprastais telefonais filmuotuose įrašuose jų tikslumas nukrito iki 0,54, o žmonės išlaikė 0,78. Svarbiausia problema čia ne praleista klastotė. Svarbiausia, kad detektorius tikrą įrašą pažymi kaip netikrą, ir taip apkaltinamas nieko nepadaręs žmogus“, – komentuoja M. Lukauskas.
Stebėkite tendencijas ir nebijokite klausti
Bendrai ekspertai rekomenduoja domėtis tendencijomis, stebėti, ką sako specialistai, tyrėjai, žurnalistai, apie kokius sukčių ar propagandistų veiksmus jie perspėja.
„Tas domėjimas iš esmės irgi padeda suprasti, kokios yra šiuo metu tendencijos, ką veikia visokie sukčiai ir dezinformacijos skleidėjai, kokius trendus (madas – aut. past.) bando išnaudoti. Tai padeda žmonėms brangiau suprasti, ko čia galima tikėtis ir kaip tą reikėtų atpažinti, aptikti ir ant to nepasimauti.
Tai lygiai taip dėl tos pačiai priežasties ir mes pristatom tuos įvairius kursus, kad žmonės skirtų valandą laiko ir pagilintų savo įgūdžius. Be šito, be tų įgūdžių gilinimo tikrai lengva apsigauti ir na gyvenimo santaupas prarasti“, – sako V. Daukšas.
Jis taip pat rekomenduoja pamačius įtartiną įrašą nebijoti ir apie tai pranešti.
„Arba pranešinėti platformai, arba žurnalistams, arba Debunk.org. Debunk.org turi ir tą patikimo pranešėjo statusą skaitmeninio paslaugų akto kontekste. Mes turime tokias privilegijuotas teises teikti platformoms pranešimus apie pažeidimus ir platformos turi juos greičiau šalinti negu kai teikia paprasti žmonės. Bet geriausia daryti abu – pranešti ir platformai, ir patikimiems pranešėjams. Jeigu yra kažkas ten tikrai problemiško ir policijai pranešti, virtualus patrulis tikrai reaguoja. Kuo daugiau tų pranešimų, manau, kad geriau bus“, – priduria V. Daukšas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
