Socialinių medijų ypatybės lemia, kad jose formuojasi vadinamieji burbulai. Trumpai tariant, tai erdvė, kurią socialinių medijų algoritmai sukuria žmogui pagal tai, į kokį turinį tas žmogus reaguoja.
Tai, kad žmogus patenka į tokią aplinką, gali būti pavojinga ne tik jam pačiam, bet ir mums visiems kaip visuomenei.
Kaip ir kodėl susiformuoja socialinių medijų burbulai?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė, Viešosios komunikacijos katedros vedėja Patricija Lenčiauskienė aiškina, kad socialinių medijų burbulai susiformuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių – socialinių medijų algoritmų ir paties žmogaus elgesio socialinėse medijose.
Pirmiausia, algoritmai siekia kuo ilgiau išlaikyti mūsų dėmesį. Todėl naršant rodo įrašus, kurie mums turėtų patikti.
„Pavyzdžiui, kuomet mes slenkame per turinį, jeigu mes ant jo paspaudžiame, pažiūrime iki galo, pakomentuojame ar net akimirką sustojame, tai, vadinasi algoritmas jau skenuoja, kad šis turinys mums yra įdomus. Galima sakyti, kad algoritmas tarsi ir neturi tikslo izoliuoti, jis tiesiog kaip ir optimizuoja dėmesį“, – tv3.lt sako P. Lenčiauskienė.
Antra, būtent dėl to ir svarbu tai, kaip mes patys elgiamės socialinėse medijose – kokiam turiniui skiriame daugiausiai dėmesio, tokį daugiausiai ir matysime vėliau.
„Tyrimai rodo, kad šis veiksnys kartais net yra svarbesnis už pačius algoritmus. Pavyzdžiui, mes sekame tai, kas mums patinka, mes galime blokuoti, ignoruoti kažkokį erzinantį turinį ir todėl mūsų žmonių pasirinkimai taip pat socialinių medijų burbulų kontekste tampa labai svarbūs“, – aiškina mokslų daktarė.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Vita Mikuličiūtė tv3.lt laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pabrėžė, kad viena vertus, žmonės yra smalsūs ir jiems svarbu būti informuotiems, nuolat kažkuo domėtis. Tačiau kita vertus, žmonės mėgsta panašius į save, mėgsta girdėti panašias nuomones, o taip ir kyla pavojus papulti į burbulą.
„Mes mėgstame apsisupti panašiais į save žmonėmis, tada jaučiamės saugiai, jais galime pasitikėti. Galvoju, kad natūraliai susiformuoja socialiniai burbulai, tik kad socialinės medijos juos labai sustiprina ir uždaro.
Apskritai psichologijoje dar yra tokia sąvoka „nuomonių poliarizacija“ arba „socialinė poliarizacija“. Žmonėms, padiskutavus tam tikra tema grupėje, jų pozicijos dar labiau sustiprėja. Jeigu mes visi galvojame daugiau mažiau panašiai ir dar padiskutuojame apie tai grupėje, tai mūsų nuomonės dar labiau sustiprėja, suradikalėja.
Taip vyksta ir socialiniuose burbuluose. Mes esame panašūs, kuo daugiau mes panašiai šnekame, tuo dar labiau panašėjame ir užsisukame į labai siaurą ratą ir kartais nebematome, nebenorime matyti, kas vyksta aplinkoje“, – aiškina V. Mikuličiūtė.
Kaip suprasti, kad patekome į socialinių medijų burbulą ir ar įmanoma iš jo ištrūkti?
VU docentė V. Mikuličiūtė pabrėžia, kad tam, jog suvoktume, kad papuolėme į burbulą, reikia mokėti kritiškai vertinti savo veiksmus – kvestionuoti, kaip elgiamės, kaip mąstome, mokėti pažiūrėti į save iš šono.
Tačiau ar įmanoma iš burbulo ištrūkti?
„Aš manau, kad tai tikrai įmanoma padaryti labai norint. Jeigu žmogus linkęs reflektuoti ir kritiškai vertinti, kas su juo vyksta. Bet daugeliu atveju tai nėra lengva. Mums patinka gauti tai, kas mums patinka ir kas mums artima“, – komentuoja ji.
Tai, kad bent iš dalies ištrūkti iš socialinių medijų burbulų gali būti įmanoma, nors ir sunku, sako ir VDU mokslų daktarė P. Lenčiauskienė.
„Verta paminėti kelis tyrimus. Pavyzdžiui, eksperimentai su „Facebook“ ir „Instagram“ parodė, kad vien algoritmo pakeitimas, pavyzdžiui, kuomet mes žiūrime chronologinį informacijos srautą, žmonių požiūrių beveik nepakeitė. Taigi problema yra ne tik technologijoje.
Sekantis tyrimas atliktas „X“ platformoje taip pat parodė, kad žmonėms, kuriems mėnesį buvo rodomas priešingos politinės pusės turinys, kai kuriais atvejais juos padarė radikalesniais. Tai tarsi rodo, kad vien daugiau kitokios nuomonės tarsi ir nepadeda. Svarbu, kokį turinį ir kaip jį vartojame“, – pabrėžia P. Lenčiauskienė.
Nors pripažįstama, kad socialinių medijų burbulų išvengti sunku, P. Lenčiauskienė išskiria kelis praktinius patarimus, kaip kiek įmanoma labiau jų išvengti.
„Tai visų pirma sekti kokybišką ir kitokio požiūrio informaciją. Rinktis autorius, kurie argumentuoja ramiau, plačiau, o ne tik tuos, kurie tarsi stengiasi sukelti emocijas. Stengtis naudoti platformas be algoritmo.
Tiesiogiai skaityti naujienų portalus, nebūtinai per socialinius tinklus, kad gautume informaciją.
Galima išsivalyti ir savo rekomendacijas. Pavyzdžiui, daugelyje platformų galima pažiūrėti ir ištrinti žiūrėjimo istoriją, paspausti „nedomina“ ar atnaujinti savo tam tikrus interesus. Tai yra tokie nustatymai, kurie tikrai taip pat gali padėti“, – pataria ji.
P. Lenčiauskienė taip pat pabrėžia, kad svarbu sekti savo emocijas, pajutus pernelyg stiprias emocijas sustoti. Prieš dalijantis turiniu – jį patikrinti. Taip pat svarbu riboti socialinėms medijoms skiriamą laiką, o norintiems informacinio srauto, geriau skaityti knygas, klausyti tinklalaidžių, ieškoti kokybiškesnio ir daugiau įgūdžių informacijos priėmimui reikalaujančio turinio.
Kodėl reikalinga kitokia nuomonė?
Taip pat svarbu bandyti suprasti kitokią nuomonę, suvokti, kad kiti žmonės gali galvoti kitaip.
V. Mikuličiūtės vertinimu, susidūrimas su kita nuomone žmogui yra reikalingas. Žmogui reikia suvokti, kad egzistuoja ir kitokios nei jo pozicijos, kitokios nuomonės, kad apskritai yra gyvenančių kitaip žmonių ir kad vieno žmogaus realybė nėra visų žmonių realybė.
Burbule ar kokioje nors grupėje užsidarusiam žmogui iš jo išėjus į kitokią aplinką, jis gali nustebti, išsigąsti ar pasibaisėti.
„Kai mes esame kažkokioje grupėje ar kažkokiame burbule, kažkokioje fantazijoje, mes galvojame, kad mūsų grupė yra geresnė už kitas, kad mes esame geriausi. Ir tada, kai mes susiduriame su kitaip mąstančiais, mes linkę juos nuvertinti. Tada labai nesunku įsivelti į konfliktą su kita grupe.
Manau, kad burbulai ir siauras pasaulio matymas gali generuoti ir eskaluoti konfliktus. Kai aš susiduriu su kitokia realybe ar kitokiais žmonėmis, kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis, aš galvoju, kad mano nuomonė yra teisingesnė, geresnė, nepriimu kitokios pozicijos ir tada labai nesunkiai gali įvykti konfliktas, susiskaldymas“, – aiškina V. Mikuličiūtė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
