2010 m. vasario 1 dienos duomenimis, jaunimo nedarbo lygis Vilniaus mieste buvo 9%. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad absoliuti dauguma darbingo amžiaus jaunų žmonių (nuo 16 iki 25 metų) mokosi mokyklose ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, darbo neieško ir todėl nėra skaičiuojami prie bedarbių. Nuo darbo ieškančių jaunų žmonių skaičiuojamas jaunimo nedarbo lygis viršija 30%, t.y. kas trečias norintis dirbti jaunas žmogus negali susirasti darbo.
Spartus jaunimo nedarbo mastų augimas yra pražūtingas Vilniaus miestui. Jauni žmonės, kurie negali susirasti darbo, praranda ar net nespėja įgyti darbo įgūdžių ir motyvacijos dirbti, neprisideda prie BVP kūrimo, o nebematydami kitų išeičių linksta į nusikalstamumą ar emigruoja iš šalies.
Atsižvelgdamas į tai, LIETUVOS SOCIALDEMOKRATINIO JAUNIMO SĄJUNGOS VILNIAUS MIESTO SKYRIUS siūlo mažinti jaunimo nedarbą Vilniaus mieste ir imtis šių priemonių įgyvendinimo:
1) SUKURTI JAUNIMO NEDARBO MAŽINIMO ŠTABĄ, kuriame Vilniaus teritorinės darbo biržos, Vilniaus miesto savivaldybės, asocijuotų verslo struktūrų bei jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai galėtų tarpusavyje derinti jaunimo nedarbo mažinimo priemones Vilniaus mieste. Štabas būtų turėtų užsiimti realių darbo vietų kūrimu jaunimui, ieškoti būdų ir priemonių. Kiekvieną mėnesį toks štabas privalėtų konkrečiai pasakyti, kiek darbo vietų sukurta ir kokios kitos priemonės taikomos jaunimo darbo vietų kūrimui.
2) Vilniaus miesto savivaldybei siūloma išplėsti savivaldybės finansuojamų VIEŠŲJŲ DARBŲ APIMTĮ, prie viešųjų darbų taip pat priskiriant darbą nevyriausybinėse organizacijose, jaunimo užimtumo programų įgyvendinimą, būrelių organizavimą ir t.t. Siūloma taikyti valandinį apmokėjimą, kad programa pasiektų daugiau jaunų žmonių ir jie neprarastų darbo įgūdžių ir motyvacijos darbui.
3) Skatinant jaunimą būti aktyviais darbo rinkoje ir savarankiškai planuoti savo profesinę karjerą UGDYTI JAUNŲ ŽMONIŲ VERSLUMĄ IR EKONOMINĮ RAŠTINGUMĄ, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei toliau įgyvendinti Jaunimo verslumo skatinimo programą. Ieškoti netradicinių priemonių jaunimo verslumui ugdyti, pavyzdžiui, miesto centre įrengti prekybos ir paslaugų teikimo vietas, kuriomis konkurso būdu nemokamai leisti naudotis jauniems žmonėms savo verslo idėjoms įgyvendinti. Skirti prekybos vietas savivaldybės kontroliuojamose turgavietėse. Leisti neatlygintai pusę metų naudotis verslo inkubatorių, mokslo parkų ar slėnių laisvomis patalpomis.
4) Siekiant MAŽINTI JAUNIMO NEDARBĄ, UŽTIKRINANT DARBO LEGALUMĄ, siūloma keisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nustatymo“ ir nustatyti 80 % mažesnį pajamų mokestį bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams.
5) Efektyvinti VINIAUS JAUNIMO DARBO CENTRO prie Vilniau miesto teritorinės darbo biržos veiklą, iškeliant tikslus, atitinkančius laikmetį ir efektyviai jų siekiant. Centras šiuo metu negali pasiūlyti nieko konkretaus jaunimo užimtumo srityje, tik registravimą Darbo biržos duomenų bazėje be eilės, kelis kompiuterius su prieiga prie interneto, įmonių katalogą ir geriausiu atveju – peržiūrėti paruoštą CV.
LSDJS Vilniaus skyriaus pirmininkas Marius Skarupskas
