„Aš susipažįstu su analitine informacija, parengta šių pažymų pagrindu. Kai kas jau senstelėjo, nors daugelis dalykų nuo to laiko ir nepasikeitė. Ten, kur kalbama apie verslo grupuotes – viskas stabilu“, – pirmadienio spaudos konferencijoje paslaptingai kalbėjo A. Anušauskas, neatskleisdamas, ką būtent jam pavyko perskaityti medžiagoje.
Pasak jo, laikomasi nuostatos, kad nuo operatyvinių šaltinių politikai turi būti atskirti, tačiau analitinė informacija turi būti prieinama tiems, kam būtina su ja susipažinti. Pasak A. Anušausko, tam tikra dalis informacijos buvo prieinama jau ir praeitos kadencijos Seimui, tačiau realiai norinčių susipažinti buvę vos keletas.
Seimo NSGK vadovas prieš keletą savaičių raštu kreipėsi į VSD, prašydamas įvykdyti galiojantį dar praėjusios kadencijos Seimo nutarimą ir leisti komitetui susipažinti su informacija, kurios ligi šiol parlamentarams nebuvo pavykę išsireikalauti.
Informacijos turinio A. Anušauskas teigė negalįs atskleisti, nes jos pagrindu esą dar vyksta tyrimai.
Parlamentinis VSD veiklos tyrimas jau vyko po to, kai daugiau nei prieš dvejus metus Baltarusijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo aukštų pareigūnų korupcinius ryšius prieš tai tyręs ir į vadovybės nemalonę patekęs VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas.
Parlamento patvirtintose išvadose konstatuota, kad departamento vadovybė iš esmės žlugdė institucijos veiklą, o paskelbta medžiagos dalis byloja, jog šalies žvalgyba, ko gero, aptarnavo Rusijos dujų tarpininkės UAB „Dujotekana“ interesus. Dalį medžiagos – dvylika informacinių-analitinių pažymų, kaip neva „operatyvinę“ informaciją, VSD slėpė ligi šiol:
2006 m. sausio 29 d. „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. vasario 13 d. „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. kovo 16 d. „Dėl pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. gegužės 11 d. „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo“, 2006 m. rugsėjo 11 d. „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių“, 2006 m. birželio 21 d. „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“, 2006 m. liepos 27 d. „Dėl Seimo narės A. Staponkienės“, 2006 m. vasario 28 d. „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo“, 2006 m. liepos 28 d. „Dėl Seimo nario V. Orechovo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“, 2006 m. spalio mėn. VSD Antrosios valdybos rengtą pažymą „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“.
Portalui „Balsas.lt“ A. Anušauskas patvirtino, kad informaciją VSD suteikė jam, kaip komiteto vadovui, tačiau neatmetė galimybės, kad su dalimi jos susipažins ir kiti komiteto nariai.
Kalbėdamas apie vadinamąją „12-ąją pažymą“, kurioje, kaip skelbta žiniasklaidoje, atsispindi verslo grupuočių mėginimai manipuliuoti žiniasklaidos priemonėmis, A. Anušauskas sakė, kad informacija yra jau net kiek senstelėjusi. „Reikalas tas, kad jau yra tekę sužinoti ir naujesnių, aktualesnių dalykų“, – sakė jis.
Reforma bus, bet negreit
Spaudos konferencijoje A. Anušauskas ragino nesureikšminti vieno ar kito asmens buvimo ar nebuvimo kokiose nors pareigose, nors nedetalizavo, ką turi omenyje. Žiniasklaidoje ligi šiol reiškiama kritika, kad VSD direktoriaus pavaduotojais tebedirba prieštaringai vertinami ir parlamentinio tyrimo metu neigiamai įvertinti D. J. ir Dainius Dabašinskas.
Pabrėždamas, kad Lietuvos laukia labai įvairūs saugumo iššūkiai, jis pripažino, jog kai kuriose institucijose įstrigo Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašo rengimas. Toks sąrašas, anot jo, bus pateiktas Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui, kuris vykdys jų šalinimo programą.
Susidoroti su šia užduotimi ketinama iki tol, kol bus tvirtinamas kitų metų biudžetas, nes priemonės grėsmėms mažinti gali nemažai kainuoti. Dalis numatomų specialiųjų tarnybų ir jų kontrolės reformų, anot jo, egzistuoja įstatymų projektų, dalis koncepcijų pavidalu.
Kalbėdamas apie parlamentinę specialiųjų tarnybų kontrolę A. Anušauskas sakė, kad numatoma įsteigti inspektoriaus instituciją, kurios aparatą sudarytų nedidelis skaičius žmonių, o pačių inspektorių būtų trys. „Jie būtų rotuojami, vieną skirtų prezidentas, vieną Vyriausybė ir vieną Seimas. Kitaip nei politikai, jie galėtų susipažinti ir su operatyvine medžiaga, jei būtų toks poreikis“, - sakė jis. Pasak politiko, ši tarnyba prižiūrėtų, ar VSD, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos panašios institucijos nepažeidžia įstatymų ir piliečių teisių.
Tam, kad formuluotų užduotis ir prižiūrėtų jų vykdymą, pasak A. Anušausko, reikėtų prie Vyriausybės suformuoti iš ministrų žvalgybos komitetą, kuriam priklausytų tam tikrų sričių ministrai. Įstatymai tam esą neprieštarauja, o Vyriausybės santykius su VSD esą seniai reikėjo užpildyti konkretesniu turiniu.
A. Anušauskas prašė pasitikėti valstybės saugumą užtikrinančiomis institucijomis. „Galim prikurti begalę kontrolės struktūrų, tačiau jei nebus pasitikėjimo jomis, jų veikla bei darbu, tai laukiamo efekto taip pat nebus”, – pastebi Seimo narys.
Anksčiau skambėjusias kalbas apie galimą žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijų atskyrimą, suskaidant VSD, A. Anušauskas siūlė palikti ateičiai. „Reikia pirmiausia padaryti mano minėtus darbus“, – aiškino jis. Liustraciją reikia pabaigti
Dar vienu svarbiu uždaviniu A. Anušauskas vadino liustracijos proceso teisinį užbaigimą. Anot jo, procesas turėtų būti baigtas 2012 m. Pagal rengiamas įstatymo pataisas Liustracijos komisija turi būti savarankiška ir iš biudžeto finansuojama institucija, o ne visuomeniniais pagrindais dirbančių entuziastų būrelis kaip ligi šiol.
Komisija turėtų pati rinkti informaciją liustravimo procedūrai ir nebebūtų informacine prasme priklausoma nuo VSD. Saugumo iššūkių daugės
Komiteto vadovas taip pat pasakojo ką tik grįžęs iš naudingos komandiruotės JAV, kur susipažino su šios šalies pareigūnų požiūriu į tarptautinio saugumo reikalus administracijų kaitos metu.
Pasak jo, buvo pademonstruota ir tai, kaip veikia JAV priešraketinė gynyba, įsitikinta, kad, nedislokuojant priešraketinės gynybos komponentų (radarų) Čekijoje, lieka nedengiama Baltijos šalių oro erdvė.
Kalbėdamas apie Lietuvai gresiančius saugumo iššūkius A. Anušauskas pabrėžė, kad nelieka nepastebėtas finansavimo krašto apsaugai mažinimas. „Socialinė įtampa gali skatinti ir toliau jį mažinti, bet mes ir taip jau esame paribyje. Nusiritome su finansavimu iki Liuksemburgo lygio“, – pabrėžė politikas.
Apie žvalgybos komiteto steigimą – LNK žinių videoreportaže.
