Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Kiek tai iš tikrųjų tokios žinios turėtų kelti nerimo? Kaip jūs jas pasitikote?
L. Linkevičius: Pirmiausia, tai neturėtų labai stebinti, juo labiau kad iš Jungtinių Valstijų jau kurį laiką buvo įspėjimų dėl galimų Rusijos provokacijų. Buvo minimas Rytų flangas, Baltijos šalys, Lenkija ir kitos valstybės. Tai viena.
Antra, pati vizito choreografija irgi gana parodomoji. Galima įžvelgti tam tikrų paradoksalių elementų, nes vizitas lyg ir slaptas, bet labai matomas – su didžiausiu pasaulyje kariniu transporto lėktuvu atskristi į oro uostą nepastebėtam nepavyksta.
Vizito trukmė, keturios valandos, rodo, kad čia nebuvo kažkokių pokalbių, tiesiog buvo perduota žinia. Galima tik spėlioti, ką dabar visi ir daro, kokia ta žinia. Greičiausiai tai buvo įspėjimas apie pasekmes, jeigu nebus paisoma perspėjimo. Taip galima spėti.
Dar visi prisimename prieš penketą metų vykusį Williamo J. Burnso, buvusio CŽA vadovo, vizitą Maskvoje. Jis, reikia tikėtis, irgi įspėjo Maskvą, kad nepultų Ukrainos. Kaip žinia, tai nesuveikė ir plataus masto agresija kitų metų vasario mėnesį prasidėjo.
Dabar situacija kiek kitokia, nes Ukraina nebuvo NATO narė. Ši situacija susijusi su NATO teritorija, penktuoju straipsniu ir kitais įsipareigojimais. Manau, kad šiuo požiūriu ta raudona linija turi būti ryškesnė ir aiškesnė, kalbant apie pasekmes.
Jeigu galima, pridurčiau dar vieną ne mažiau svarbų momentą – politinį. Artėja vidurio kadencijos rinkimai. Visi puikiai žinome, kad Amerikos visuomenė norėtų didesnės paramos Ukrainai.
Kita vertus, dabartinei administracijai ir taip pakanka galvos skausmų, nes neišspręstų krizių tikrai daug. Pats karas su Iranu niekaip nesibaigia ir jiems nereikia dar vieno dirgiklio, kad kažkas dabar kėsintųsi į NATO tvirtumą ir apginamumą.
Matyt, visa tai sudėjus ir susidaro tos prielaidos, kurios dabar viešai svarstomos. Greičiausiai taip ir buvo. Kas buvo tiksliai ir išsamiai, matyt, mes nelabai ir sužinosime, nes nelabai kas apie tai pasakos.
Kai mūsų karinė žvalgyba skelbė, kad rusai gali imtis netikros vėliavos operacijos, taikydamiesi į mūsų kritinę infrastruktūrą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad konkretaus sprendimo dėl atakos Rusija nėra priėmusi. Ar gali būti, kad kažkas iš esmės pasikeitė?
T. Janeliūnas: Vėlgi, tai yra tik prielaidos, kokią informaciją amerikiečių žvalgyba galėtų turėti. Be abejo, matyt, ta informacija yra tokio rimtumo, kad vis dėlto paskatino CŽA vadovą skristi tiesiogiai į Maskvą. Tai tikrai nėra daroma šiaip sau.
Tai turbūt susiję ir su praėjusią savaitę matytais NATO oro pajėgų bandymais imituoti elektroninės kovos operacijas prieš Kaliningrado sritį. Šių ženklų pakanka bent jau daryti prielaidą, kaip jūs sakote, kad JAV žvalgyba turi duomenų, jog planai apie galimas provokacijas prieš NATO šalis nėra visiškai hipotetiniai.
Kad Rusija juos svarsto ganėtinai rimtai ir dabar yra laikas pamėginti tai sustabdyti, kol tie planai nepradėti realizuoti. Laikotarpis iš tikrųjų yra ganėtinai jautrus. Pritarčiau ambasadoriui – tarp Dūmos rinkimų, kurie turi baigtis rugsėjo 20 dieną, ir vidurio kadencijos rinkimų JAV lapkričio mėnesį yra dviejų mėnesių tarpas.
Jis gali būti pakankamai jautrus ir, žiūrint iš Kremliaus pusės, tapti galimybių langu, kai dar galima kažkaip sukurti situaciją, kurioje Rusija gautų pranašumą ir sukurtų problemą, su kuria galėtų eiti į derybas dėl Ukrainos.
Kaip rusai mėgsta daryti – sukurti problemą, o paskui sakyti: „Mes neeskaluosime, jeigu jūs suteiksite kažkokias sąlygas, nuolaidas Rusijai.“ Laikas pastaruoju metu iš tikrųjų žaidžia ne Rusijos naudai. Tą, matyt, supranta tiek Maskvoje, tiek Vašingtone. Tam, kad Rusija nedarytų kvailysčių, buvo nuspręsta ją papildomai perspėti.
Prezidentas Nausėda sakė žinojęs apie šį susitikimą ir teigė: „Mes buvome informuoti iš mūsų partnerių, kad informacija apie šį susitikimą, jo tikslus ir turinį bus pateikta mums nedelsiant.“ Ar galima tikėtis, kad, jeigu ne viešoji erdvė, tai bent mūsų prezidentas, Užsienio reikalų ministerija sužinos, apie ką buvo kalbama?
L. Linkevičius: Jeigu taip sako, tai, matyt, taip ir bus. Tik noriu pasakyti, kad kai slaptosios tarnybos kažką kalba, jos tikrai visko neišpasakoja. Mes dabar apie tai nekalbame, bet, manau, labai didelė tikimybė, kad galbūt buvo minimas ir dar vienas klausimas.
Viešai tai nėra dramatizuojama iš prezidento Trumpo pusės, bet nemanau, kad jam labai patinka informacija, jog rusai perduoda Iranui duomenis apie taikinius Persijos įlankos regione, amerikiečių bazes ir panašiai. Ta informacija taip pat buvo gana plačiai aptarinėjama viešai. Kiek tame tiesos, sunku pasakyti, bet, matyt, tai irgi yra jautru.
Kitas momentas – noras pasodinti Rusiją prie derybų stalo iki šiol neišpildytas todėl, kad rusai neturi jokios motyvacijos kažką keisti. Paprasčiausiai jiems atrodo, kad to, ką jie daro, kaina kol kas yra priimtina. Jeigu tai ir toliau tęsis, įkalbinėjimai nieko nepadės.
Reikia rimbo – ekonominio rimbo. Aišku, reikia ir ženklesnės karinės paramos Ukrainai. Jeigu kalbėtume apie ekonomines priemones, kitą mėnesį, tikėtina, Atstovų Rūmuose bus patvirtintas, Senate jau patvirtintas, vadinamasis pragariškų sankcijų paketas. Po korekcijų tos sankcijos tapo mažiau pragariškos, bet vis tiek labai reikšmingos.
Kiek suprantu iš Rusijos reakcijos, ji nesitiki, kad Atstovų Rūmai jų nepatvirtins. Matyt, balsų užteks. Ko jie tikrai tikisi – kad prezidentas nenaudos to sverto, to įrankio, nes jis nėra įpareigotas automatiškai visa tai pritaikyti. Čia ir atsiranda įvairių disbalansų.
Kita vertus, Amerikos administracija, kaip pastaruoju metu pastebėjome, vėl nori būti nešališka, galėti kalbėtis, moderuoti situaciją. Manyčiau, tai šiek tiek pasikeitė nuo birželio mėnesio, kai sekretorius Rubio Atstovų Rūmuose sakė: „Mes nesame nešališki, mes esame Ukrainos pusėje.“
Dabar, matant pastarojo meto laikyseną, galima manyti, kad vėl kažkas truputį keičiasi. Noras moderuoti yra suprantamas, bet labai tikimės, kad bus suprasta, jog negalima su rusais derėtis. Jiems reikia spaudimo, ir tik spaudimas gali tą situaciją pakoreguoti – toks kaip sankcijų paketas ar kiti svertai.
Matysime, kaip situacija klostysis. Reikia manyti, kad CŽA vadovas pasakė apie pasekmes, jeigu nebus paisoma perspėjimo, nes laiko tolerancijai ir tokiai nervų tolerancijai Amerikoje jau nelabai lieka.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
