„Šiuo atveju, aš manau, kad pagrindinis dalykas, kalbant apie mūsų politinę jėgą (...), su kuo mes nenorėtumėme, tikrai nebūtume, jeigu bus dominuojantis dalykas demagogija politikoje, nerealūs pažadai, skleidžiama neteisybė, melas apie jų įgyvendinimą, neatsakinga politika, nukrypstanti nuo mūsų, sakykime, strateginių interesų užsienio politikos srityje, t. y. su tokiom politinėmis jėgomis, kurios neturi nei patirties, nei atsakomybės valdyti valstybę“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.
„Nuogąstavimai yra ir turbūt juos visi žino. Kai kurios politinės jėgos, kurios atvirai skleidžia prorusišką naratyvą“, – akcentavo jis.
Tačiau buvęs premjeras tiksliau neįvardino, kokios tai politinės jėgos. Pasak jo, viskas bus aiškiau prasidėjus debatams bei intensyvesnei rinkiminei kampanijai.
„Natūralu, kad iki rinkimų mes bendraujame su politinėmis jėgomis, kurios išties yra atsakingos, turinčios patirtį ir turinčios perspektyva kartu darbuotis. Kalbant apie tuos programinius tikslus matome, kad yra panašumai“, – kalbėjo politikas.
Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra užsiminęs apie galimybę po rinkimų Vyriausybę formuoti su tradicinėmis partijomis, siekiant ją apsaugoti nuo radikalių jėgų.
S. Skvernelis teigė kol kas tokio poreikio nematantis, tačiau pažymėjo, jog sprendimus lems rinkimų rezultatai, todėl tokios galimybės neatmetantis.
„Nematau kažkokio tai apokaliptinio vaizdo, kad čia reikėtų taip daryti. Bet po rinkimų visko gali būti. Po rinkimų, jeigu matysime, kad pamatinėms mūsų demokratijos vertybėms kyla tikrai rimta grėsmė. Tai politinės partijos turbūt turės vienokius ar kitokius sprendimus priimti“, – kalbėjo jis.
Rugpjūčio pradžioje paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog už opozicijoje esančią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 7,1 proc. respondentų.
Šiuo metu Demokratų frakciją Seime sudaro 16 narių.
Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pasirodo, gėlių nešimas į mokyklą mokytojams yra sovietmečio tradicija ir jokių kardelių Rugsėjo 1 - ąją mokytojams dovanoti nereikia.
Tokie yra moderniųjų genderistų siūlymai.
Yra toks niekam nežinomas istorikas M. Nefas, kuris sako, kad "jau pirmąją mokslo metų dieną vaikai mokykloje turėtų praleisti besimokydami, o kardeliai mokytojams nėra būtinas "artefaktas", nes ši tradicija puoselėjama tik iš reikalo."
"Istorikui" "nedašunta", kad gėlės mokytojams Rugsėjo 1 - ąją yra ne "sovietmečio reliktas", o tinkamiausias būdas išreikšti pagarbą mokytojui.
Kai prieš prasidedant pamokai mokiniai atsistoja, tai irgi nėra toralitarizmas, o tik pagarbos išraiška mokytojui.
Atėmę tulpes iš moterų Kovo 8 - ąją, genderinistai kėsinasi atimti gėles iš mokytojų Rugsėjo 1 -ąją.
Pagal "naująsias" spalvotas tradicijas, netruks ateiti diena, kai vaikai į mokyklas turės eiti ne su gėlėm, o su vaivorykštės vėliavėlėm rankose.
Genderiniai nabagai jūs "elitiniai".
"Mužikėliai" jūs nelaimingi.
Tokio chamizmo pasaulis dar nėra matęs.
Jeigu tai padėtų bepročius atvesti į protą - norėčiau tiesiog išsikeikti.
Ir tai būtų "geriausia, kas gali nutikti Lietuvai”.
