Dalis politikų mano, kad bankai susitarė politikus šitaip pamokyti už įvestą solidarumo mokestį ir netgi tai vadina karteliniu susitarimu. Bankai situacijos nekomentuoja dengdamiesi konfidencialumo įsipareigojimais.
Pernai pavasarį socialdemokratai tryško džiaugsmu, kai laimėjo savivaldos rinkimus. Visgi socdemai būtų norėję reklaminei agitacijai išleisti daugiau pinigų, jei tik bankai jų būtų paskolinę. Prašė apie 100 tūkst. eurų.
„Mes atsisakymą iš bankų pusės išgirdome, jis mus nustebino, nes tai nebuvo pirmas kartas, kai mūsų partija kreipėsi, ir 2018 metais mes tai darėme“, – tikino socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Įžvelgia kerštą
Anksčiau esą problemų dėl paskolų gavimo nekildavo – partija gauna dotacijas, turi ir turto, savo būstinę, kredito istorija gera. Tačiau pernai pavasarį viešoji erdvė jau ūžė apie naujieną – būsimą bankų solidarumo įnašą. Tad dalis politikų svarsto, kad palikdami partijas be paskolų bankai susimokė kerštauti.
„Bankai, ta situacija pasinaudodami, galbūt truputėlį ir pakerštavo, aš taip sakyčiau. Tie, kurie sako, kad čia yra kerštas, matyt, nėra visiškai neteisūs“, – įsitikinusi R. Budbergytė.
Metais anksčiau paskolos negavo ir ką tik susikūrusi demokratų partija „Vardan Lietuvos“.
„Bankai, ypač skandinaviški – nieko. Su lietuviškais dar buvo derybos, bet irgi jos pasibaigė niekuo. O dabar mes net nesikreipėm, nes žinom požiūrį. Tas nefinansavimas yra piktybinis požiūris į politines partijas Lietuvoj“, – teigė partijos pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ar tai yra normalu? Tai nėra normalu. Ir, kadangi jie elgiasi visi vienodai, jiems tikrai yra labai nesunku turėti tuos susitarimus, vadinkim juos kaip norime, karteliniais ar nekarteliniais“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Be kreditų apsieina didžiausią dotaciją dabar gaunantys konservatoriai. Tačiau dėl paskolų į bankus nesėkmingai kreipėsi ir valstiečiai, Liberalų sąjūdis. Politikai aiškina, kad objektyvių priežasčių nesuteikti paskolos nėra – partijos kas pusmetį gauna dotacijas, susirenka pinigų iš nario mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio dalies. Visgi Skvernelis nesieja bankų elgesio su politikų įvestu solidarumo mokesčiu.
„Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad politinės partijos, politikai būtų taip demonizuoti, kad būtų taikomi gerokai aukštesni reikalavimai nei kitose Vakarų valstybėse“, – tvirtino S. Skvernelis.
Bankų asciacija situacijos nekomentavo
Kerštu bankų nekaltina ir Laisvės partija, irgi negavusi paskolos.
„Tikrai nepajaučiau jokio kerštavimo ir užuominų apie bankų solidarumo mokestį, tuo labiau, kad mes buvom vieninteliai aiškiai balsuojantys prieš tą bankų solidarumo mokesčio įvedimą“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Pasak Vytauto Mitalo, priežastys, kodėl bankai atsisako finansuoti partijas, yra kelios.
„Partijos neturi turto, kurį galėtų užstatyti ir įkeisti kaip garantą“, – paaiškino V. Mitalas.
Kita priežastis esą – trumpas paskolos laikotarpis, o bankams tai – nepelninga.
„Suprantu, kad bankai į tai žiūri kaip į pakankamai nedidelį „business case“, nebus tos grąžos jiems ir keisti vidines tvarkas nėra pagrindo“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
Nei atskiri bankai, nei bankų asociacija situacijos nekomentuoja, esą kiekvienos derybos – konfidencialios.
„Kiekviena kredito įstaiga individualiai priima sprendimus, susijusius su kreditavimu. Vertindamos ar suteikti paskolą konkrečiam gyventojui, įmonei ar kitai organizacijai, jos vadovaujasi šalyje galiojančiais teisės aktais, priežiūros institucijų reikalavimais bei vidinėmis kredito įstaigos taisyklėmis. Asociacija savo veikloje neaptarinėja klausimų, susijusių su konkurencija ir jų nekomentuoja, nes tai draudžia konkurencijos teisė“, – raštiškame atsakyme rašė Bankų asociacija.
Skvernelis neatmeta, kad Seime atsiras siūlymų leisti partijoms paskolas teikti ir kredito unijoms, dabar įstatymas tokią galimybę leidžia tik bankams. Pernai rekordinį milijardinį pelną pasiekę bankai sumokėjo 240 mln. eurų solidarumo įnašo, šiemet suma turėtų būti panaši, o kitąmet, mažėjant palūkanoms, įnašas turėtų siekti apie 60 mln. eurų. Visi šie pinigai keliauja krašto gynybai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
