Aliarmą dėl mažėjančių vaikų skiepijimo apimčių medikai ir visuomenės sveikatos institucijos ypač pradėjo kelti baigiantis COVID-19 pandemijai, mat tada buvo sutrikdytas planinių sveikatos paslaugų, tarp jų – ir profilaktinio skiepijimo, teikimas.
Specialistai su nerimu konstatuoja, kad dalis vaikų taip ir liko nepaskiepyti arba paskiepyti ne pilnai, kas kelia didelę grėsmę „pamirštoms“ infekcijoms plisti. Tam kelius atveria ir aktyvi gyventojų iš trečiųjų šalių, kur situacija dėl skiepų prasta, migracija.
Tymų protrūkiai – ne vienoje Europos šalyje
Kaip pranešė Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC), Europoje sparčiai auga sergamumas tymais. Skelbiama, kad stebimas infekcijos augimas yra didžiausias per pastaruosius 25 metus.
Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.
Kaip skelbiama, Jungtinėje Karalystėje tymų protrūkį, labiausiai paplitusį Londone, sukėlė itin žemos vakcinacijos apimtys – čia paskiepyti tik 73,3 proc. vaikų.
Vokietijoje tymų protrūkis kilo po tarptautinio festivalio – susirgusiųjų buvo ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Čekijos, Italijos bei Lenkijos.
ELPKC duomenimis, nuo 2025 m. pradžios, vertinant susirgusiųjų tymais vakcinacijos statusą, 85 proc. užsikrėtusiųjų nebuvo skiepyti, o 5 proc. buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze.
Lietuvoje šiemet – 6 tymų atvejai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ramina, kad situacija Lietuvoje kol kas yra stabilesnė, tačiau reikalaujanti ne mažiau budrumo.
NVSC duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį buvo užregistruoti 6 tymų atvejai, kai pernai per tą patį laikotarpį – 26.
Tačiau vakcinacijos apimtys šalyje taip pat mažėja: 2024 m. viena MMR vakcinos doze paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), o septynmečių, paskiepytų antrąja doze, sumažėjo iki 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.).
Nuo 2025 m. pradžios, vertinant susirgusiųjų tymais vakcinacijos statusą, 85 proc. užsikrėtusiųjų nebuvo skiepyti, o 5 proc. buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze.
„MMR vakcina yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmoji dozė skiriama 15–16 mėn. kūdikiams, antroji – sulaukus 6–7 metų. Jei vaikas nebuvo paskiepytas laiku, skiepytis galima taikant individualią skiepijimo schemą – tam reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą“, – aiškino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Tymai – itin laki infekcija
Visuomenės specialistai primena, kad tymai yra itin užkrečiama oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija – jei neturintis imuniteto asmuo uždaroje patalpoje praleidžia bent 15 minučių, yra rizika užkrėsti nuo 12 iki 18 asmenų.
Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.
Rizikos grupėje yra ir nėščios moterys, imunosupresiniai asmenys bei tie, kurie turi įvairių gretutinių ligų.
„Kaip sunkiai sirgs žmogus, priklauso nuo jo imuniteto lygio. Kiekvieno reakcija į sukėlėją yra skirtinga. Susirgus tymais gresia tokios komplikacijos kaip plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, sudėtingesniais atvejais – encefalitas ir net mirtis“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi E. Jegelevičienė.
Persirgus tymais susidaro pats stipriausias imunitetas, tačiau specialistė jokiu būdu nerekomendavo jo įgyti tokiu būdu. „Laikoma, kad nuo 20 metų žmonėms susirgus tymais komplikacijos yra labai rimtos ir rizikingos. Tad geriausia revakcinuotis ir saugiai gyventi bei keliauti“, – pridūrė ji.
Kaip atpažinti tymus?
Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 10 dienų, tačiau bendrai svyruoja nuo 7 iki 20 dienų, mat viskas priklauso nuo imuniteto. Nors vienas būdingiausių tymų simptomų yra visą kūną apimantis bėrimas, prasidedantis galvos srityje ir plintantis žemyn krūtinės link, liga klastinga tuo, kad prasideda kaip įprastas peršalimas.
Tiesa, minėtas bėrimas pasireiškia ne iš karto, taigi virusą galima platinti 4 dienos dar iki jam pasireiškiant, kai vargina tik tokie bendri bet kokiam peršalimui simptomai sloga, kosulys, konjunktyvitas.
Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.
Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai. Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras.
Visi kiti, norintys revakcinuotis nuo tymų, tą turi padaryti savo lėšomis, vis tik prieš tai patariama išsitirti antikūnus ir įsivertinti turimą apsaugą nuo infekcijos.
Infekcija, kuri gali uždusinti
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad taip pat Europoje fiksuojami ir difterijos protrūkiai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) duomenimis, nuo 2022-ųjų iki šių metų pavasario Europoje jau yra registruota daugiau nei pusė tūkstančio difterijos atvejų.
„Jie registruoti įvairiose Europos šalyse – Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, joje fiksuotas ir mirties atvejis. Taip pat ir Latvijoje pernai buvo susirgimų difterija ir net mirties atvejis“, – portalui tv3.lt neseniai komentavo NVSC vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Pasak jos, bandant išsiaiškinti, ar asmenys buvo skiepyti, didžioji dalis neturėjo vakcinos apsaugos arba informacija apie tai nebuvo žinoma. Atvejai buvo registruoti socialiai sunkesnėmis sąlygoms gyvenančių asmenų grupėse – tarp imigrantų, benamių.
Difterija yra bakterinė infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu, o pavojingiausia ji yra, kai pažeidžia kvėpavimo takus.
„Ką ši bakterija turi tokio agresyvaus, tai į išorę išskiria egzotoksiną (nuodingą baltymą). Papuolusi į gleivinę difterijos lazdelė per kraują patenka į visą organizmą ir pažeidžia bet kokį organą, sukeldama įvairiausias komplikacijas.
Dažniausiai yra pažeidžiama kvėpavimo takų – nosies, gerklės, ryklės – gleivinė, ten iš gleivių susidaro tokios plėvės, kurios trukdo žmogui kvėpuoti, jis paprasčiausiai nebegali įkvėpti oro. Dėl šios priežasties difterija ir yra tokia pavojinga“, – kalbėjo epidemiologė.
Skiepijimo apimtys nesiekia 90 proc.
Nors nuo šios ligos puikiai apsaugo skiepai (kartu su viena vakcina galima gauti apsaugą tiek nuo difterijos, tiek kokliušo ir stabligės), dabartinė situacija liūdina – skiepijimo apimtys tiek Europoje, tiek Lietuvoje kelia nerimą.
„Pradedant vaikais nuo 2, 7 metų ir baigiant 15–16 metų paaugliais, kurie skiepijami pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių, apimtys nesiekia 90 proc.“ – pastebėjo D. Razmuvienė.
Specialistė priminė, kad didesnėje rizikos grupėje atsiduria ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir sergantieji lėtinėmis ligomis, imunosupresiniai, vyresnio amžiaus pacientai, vaikai.
Jei vaikai pagal profilaktinį kalendorių minėta vakcina gali pasiskiepyti nemokamai, tai suaugusiesiems prieinama tik dviejų komponentų vakcina, išskyrus nėščiąsias, kurios trijų komponentų vakcina skiepijamos nemokamai.
Portalas tv3.lt primena, kad medikai stebi ir kitos pavojingos infekcijos – kokliušo augimą.
Ką būtina žinoti keliautojams?
Specialistai primena, kad keliaujant tiek po Europą, tiek už jos ribų, būtina būti budriems ir įvertinti asmeninę riziką, ypač, jeigu jūs pats ar jūsų vaikai nėra paskiepyti nuo tymų, laikytis tinkamos higienos.
Kylant abejonių dėl vakcinacijos statuso ne tik nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, bet ir nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris galėtų patikslinti, kokias vakcinas esate gavę ir kurie skiepai jūsų laukia ateityje.
Atsižvelgiant į šalį, į kurią vykstama, su gydytoju rekomenduoja pasitarti ir dėl kitų rekomenduojamų ar net privalomų skiepų.
Primenama, kad pagal PSO skiepai keliautojams skirstomi į:
- privalomuosius – paprastai tai skiepai nuogeltonojo drugio ir poliomielito bei meningokokinės infekcijos (privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse – grįžtantiems iš šios vietovės);
- planinius – atliekami vadovaujantis šalies teisės aktais, atsižvelgiant į asmens amžių bei rizikos grupes;
- rekomenduojamus – atsižvelgiant į tai, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tam tikroje teritorijoje, individualią keliautojo riziką ir kt.
Todėl visada rekomenduojama pasidomėti epidemiologine situacija toje šalyje, į kurią planuojama kelionė, nes, pavyzdžiui, vykstant į kai kurias šalis, nuo geltonojo drugio būtina pasiskiepyti, į kitas – rekomenduojama.
Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, kaip įrodymo apie įskiepytą vakciną nuo geltonojo drugio.
Visada rekomenduojama pasidomėti epidemiologine situacija toje šalyje, į kurią planuojama kelionė.
Nors pasiskiepijus apsauga susiformuoja visam gyvenimui, tačiau reikia atminti, kad šis skiepas turi būti atliktas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki įvažiavimo į planuojamą šalį.
Šalyse, skirtingais metų laikotarpiais, gali būti taikomi reikalavimai dėl maliarijos chemoprofilaktikos. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uodų yra dažniausia Lietuvoje užregistruotų įvežtinių maliarijos labai svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaistų nuo maliarijos vartojimo.
Pasitikrinti, ar į šalį, į kurią vykstate, privaloma ar rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikrų ligų, ir kokių priemonių būtina imtis, galite šioje interneto svetainės skiltyje pasirinkę šalį, į kurią keliausite.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
