Spauda nuolat kinta
„Visame pasaulyje stebimos panašios tendencijos. Spaudos tiražai krenta, traukiasi ir spaudos rinka, keičiasi skaitytojai – mažiau jaunų žmonių skaito spaudą“, – sakė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Medijų tyrimo centro vadovė Auksė Balčytienė. Tačiau tai visai nereiškia, kad laikraščių ir žurnalų neliks jau artimiausiu metu. A. Balčytienė pastebi, kad spauda nuolat kito.
„Ji evoliucionuoja. Pavyzdžiui, ne taip seniai atsirado net nemokami laikraščiai. Tiesa, Lietuvoje jie neprigijo, persikėlė į internetą. Kai kurie dalykai kinta dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, atsiradęs internetas supurtė visą spaudą. Stipriai veikia ir ekonominė situacija – per reklamos įplaukas. Kita vertus, didėjant konkurencijai tarp pačių dienraščių, atsiranda naujų temų, naujų patekimo būdų“, – pastebi mokslininkė.
Dienraščio prekės ženklas persikels į internetą
Pasak A. Balčytienės, pastaruoju metu keičiasi informacijos pateikimo būdas. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje spausdintas žodis tampa per lėtas ir jo kaip informacijos šaltinio vietą užima sparčiau žinias pateikiančios priemonės.
„Gal bus mažiau popierinės spaudos, tačiau dienraščio prekės ženklas gali persikelti į internetą. Spauda ne išnyksta, o transformuojasi. Interneto naujienų portalas su papildomais vaizdo, garso informacijos projektais, nuotraukų ciklais gali atlikti tikrąją spaudos kaip informacijos priemonės misiją ir dienraščio prekės ženklą. O spausdintas žodis mus truputį lėtina “, – sako ji.
Anot A. Balčytienės, analitiniai žanrai taip pat gali persikelti į elektroninį formatą, juo labiau, kad nauji įrenginiai leidžia patogiai skaityti internete ir ilgesnius tekstus. Tačiau kol kas, pastebi ji, žmonės labai skuba, nori sužinoti viską labai greitai „ir dažniausiai tai, kas patvirtina mūsų išankstinę nuomonę“.
Vis dėlto lėto, ramaus skaitymo, mano ji, visuomenė ilgainiui pasiges. Tačiau tai, kas atsiras, bus jau ne dienraštis – „tai bus sekmadieninė spauda, komforto zona, kai skaitai neskubėdamas, tarsi pasimėgaudamas“. Todėl , sako A. Balčytienė, skubėjimo epochoje dalis žmonių pradės ilgėtis „lėto laiko“, kurį galima skirti „ekspertų, profesionalų nuomonei sužinoti“.
„Aš spaudą matyčiau kaip poilsio skaitymą. Laikraštyje ar žurnale viskas turi aiškią pradžią ir pabaigą, požiūrį. Skaitai neskubėdamas. O internete mes visada turime tęsinius, jie leidžia keliauti toliau ir toliau ar grįžti į archyvinę medžiagą. Kita vertus, internete truputį paskaitome vieną tekstą, paskui kitur nukeliaujame“, – spaudos ir interneto skirtumus nurodo ji.
Pramogų – į televiziją, greitos informacijos – į internetą
„Internetas yra gimstantis ateities lyderis. Bet mūsų visuomenėse, jaunose demokratijose televizija dar labai stipri ir galinga – jeigu ją laikysime pramogos erdve, labai daug lemia vaizdo pasakojimas“, – sako mokslininkė. Ji priduria, kad skubančiam žmogui televizija, kaip ir internetas, priimtina ir kaip informacijos pateikimo priemonė.
„Spauda, jei straipsniai profesionaliai parengti, pateikia elitinį požiūrį gerąją prasme – išmąstytą. Bet tam reikia skirti laiko. O greitam gyvenimui internetas idealiai tinka“, – lygina A. Balčytienė.
Regioninei spaudai reikia pagalbos
Nors Lietuva didžiuojasi interneto skvarba, regionuose žmonės vis dar ieško spausdinto žodžio. Nedideli rajonų laikraščiai jiems yra naujienų, kas vyksta netoli, šaltinis. Tačiau daugelis rajonų laikraščių išgyvena sunkius laikus. Tad kokios jų perspektyvos?, balsas.lt žurnalistai klausė A. Balčytienės.
„Šių leidinių perspektyvos nelinksmos. Aš manau, kad poreikis skaityti vietinę spaudą išliks, nes spauda padeda burtis vietinei bendruomenei ir pateikia vietines naujienas. Manau, kad pati rajonų spauda sunkiai išgyvens. Kito nedidelio regioninio laikraščio palaikymo būdo nei reklama, prenumerata, nėra. Kai nėra daug skaitytojų, subyra šis modelis. vienintelis kelias – tapti priklausomu nuo politikų ar nuo verslo. Ir dažnai taip atsitinka, kad tampa kitų verslų, kitų interesų grupių kanalu. Bet tada spauda netenka savo vaidmens – savo misijos. Ji jau nėra nepriklausoma. Tai ne laisva spauda, o ko nors ruporas. Bet tada ji tampa neįdomi skaitytojui“, – mintimis dalijasi A. Balčytienė.
Pasak jos, regioninei spaudai į pagalbą galėtų ateiti valstybė, pasiūlydama rengti daugiau intelektualesnių projektų – organizuodama konkursus finansinei paramai gauti. „Tai būtų iššūkis, nes tuomet reiktų ir parengti, parašyti projektus. Tačiau tai būtų ir šansas išlikti. Ir tokie leidiniai galėtų tapti pusiau pilietinės žurnalistikos projektais.
„Tada patys žurnalistai ieškotų problemų, jas iškeltų, ir galėtų tapti bendruomenę suburiančiu leidiniu. Tačiau turėtų gimti naujas verslo modelis. Tam turi būti atitinkama kultūros ir visuomenės informavimo politika, susikurti paramos mechanizmas“, – svarsto A. Balčytienė. Jos teigimu, tai iš dalies daro Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, tačiau norint padėti regioninei spaudai išlikti reikėtų daug plačiau apimančių projektų. Kita problema – ne visi regionuose dirbantys žurnalistai turi įgūdžių rašyti tokius projektus ir ne visi gali skirti tam laiko.
„Išeitis – ieškoti partnerystės. Vieną panašų projektą mes esame parengę su studentais. Sužinojome apie poreikius, tarkime, regioninės žiniasklaidos leidinio, studentai parašo ar padeda parengti projektus, ir taip kažkas užsimezga. Bet tokie pilietiškumo proveržiai ir bandymai sutelkti poreikį su galimybe studentams įgyti daugiau praktikos – lašas jūroje. Tačiau kitą išeitį sunku įsivaizduoti. Kitos išeities, išskyrus tokias pilietines iniciatyvas arba valstybės pilietinę, edukacinę, prusinančia politiką, nematau“, – sakė A. Balčytienė.
„Mecenatystė gali būti, bet ji kol kas tik skinasi kelią. Todėl reikėtų ką nors daryti nelaukiant, nes laukiant vienintelė perspektyva – susiaurėjimas ir išnykimas“, – pridūrė ji.
Linki profesionalumo, kuris neturi lubų
A. Balčytienės teigimu, vidutiniškai trečdalis studentų, kurie Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuoja pagal komunikacijos programą (viešieji ryšiai, leidyba, žurnalistika) nori dirbti būtent žurnalistinį darbą – „nori keisti pasaulį ir padaryti gyvenimą gražesnį ir geresnį, nei jis buvo iki šiol“.
Žiniasklaidai, kad ji būtų reikalinga žmogui ji linki „profesionalumo, nes jis neturi lubų – tobulėti gali nuolat“. „Taip pat linkiu pozityvo gerąją prasme, linkiu ateiti į bet kokį susitikimą be išankstinės nuostatos, neprarasti noro pažinti pasaulį ir jį keisti“, – sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Medijų tyrimo centro vadovė A. Balčytienė.
