Du Lietuvoje ambasadoriaujantys gruzinai – Vladimiras Čchikvadzė ir Georgijus Kerdikošvilis – atsidūrė skirtingose kariaujančių šalių stovyklose, rašo „Respublika“.
Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė tvirtina, esą jam skaudu, kas dedasi Gruzijoje, tačiau dėl karo jis kaltina pačius gruzinus. Pasak ambasadoriaus, Lietuvos parama Gruzijai gali jai atsirūgti. Tuo tarpu G.Kerdikošvilis, išgirdęs tokias savo tautiečio kalbas, pareiškė jam užuojautą.
Vladimiras Čchikvadzė ("News Bridgepix" nuotr.)
Turėtų bijoti Lietuva, ne Rusija
- Tai, kas vyko ir tebevyksta Gruzijoje, kaip tai įmanoma pavadinti?
- Iš Rusijos pusės tai nebuvo karas. Tai buvo jėgos operacija priverčiant Gruziją laikytis taikos. Laikraščiuose pasirodę pranešimai su „rėkiančiais“ pavadinimais daugiau panašūs į dezinformaciją, o ne į objektyvią informaciją.
Mes sakome, tai, ką vykdė gruzinai Pietų Osetijoje, yra genocidas, tautos tragedija, nes žuvo 1,6 tūkst. žmonių
- Jūsų manymu, aktyvi mūsų šalies pagalba Gruzijai atsilieps Lietuvos ir Rusijos santykiams?
- Visur ir visais laikais vienos ar kitos šalies pozicija dėl tam tikrų įvykių, be abejo, turi tam tikrą įtaką. Aš esu dvišalių santykių gerinimo šalininkas. Mes stengsimės daryti viską, kas įmanoma, kad jie gerėtų. Labai nemalonu, kad raginimai piketuoti prie mūsų ambasados sklinda iš gerbiamų Lietuvos valdininkų ir Seimo narių. Tai yra paprasčiausias kurstymas.
- Galite konkrečiai pasakyti, kokių veiksmų galėtų imtis Rusija?
- Kai kurie projektai gali būti įšaldyti arba atidėti vėlesniam laikui. Tam tikri įdomūs renginiai gali neįvykti. Mūsų ambasada stengsis daryti viską, kas įmanoma, kad dvišaliai santykiai gerėtų, tačiau ne viskas priklauso nuo ambasados.
- Rusijos ambasadorius Baltarusijoje pareiškė nesuprantąs baltarusių pozicijos dėl karo Gruzijoje. Ar Jūs asmeniškai buvote susisiekę su Lietuvos pareigūnais ir išdėstę savo poziciją?
- Aš savo oficialios nuomonės nebuvau pateikęs. Kai tik prasidėjo konfliktas, mes iš karto pasiprašėme į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kad galėtume paaiškinti savo poziciją, papasakoti, kas ten vyksta, ir pasistengti įtikinti Lietuvos pusę, kad nebūtų imtasi nekonstruktyvių veiksmų. Tačiau niekas mūsų nepriėmė ir nepanoro išklausyti. Mes iki šiol nebuvome jūsų Užsienio reikalų ministerijoje. O juk norint susidaryti nuomonę apie įvykį, kuriame dalyvauja kelios šalys, reikia žinoti ir vienų, ir kitų poziciją.
- Jūs esate gruzinas, neskaudu dėl to, kas dedasi Gruzijoje?
- Be abejo, kad skaudu. Bet likusiam pasauliui skaudu. Skaudu, kad XXI amžiuje liejasi kraujas, žūsta žmonės, griūva namai. Būtent dėl to, kad tai nepasikartotų ateityje, ir buvo įvykdyta Rusijos operacija Gruzijoje.
- Iš jūsų kalbų galima suprasti, kad jūsų netenkina, kaip Gruzijos karas pateikiamas Lietuvoje.
- Taip, Lietuvoje pateikiama informacija yra visuomenės dezinformavimas. Dėl to labai skaudu. Net BBC ir CNN pateikia informaciją subtiliau. Nė viena šalis nedaro tokių aštrių pareiškimų, kaip Lietuva ir Lenkija. Tačiau ir Lietuvoje jau atsiranda nuomonių, kad Michailas Saakašvilis turbūt nebūtų taip veikęs, jeigu jo nebūtų rėmę ir skatinę, neteikę pažadų, kad viskas bus gerai. Visi manė, kad Rusija pabijos dalyvauti konflikte, bet šiandien ji ne tokia, kokia buvo prieš 10 metų. Šiandien jūs turite reikalų su kitokia Rusija – stipria, savarankiška, nepriklausoma ir blaiviai suvokiančia savo interesus.
- Kokią įtaką turėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno ir prezidento Valdo Adamkaus vizitai į Gruziją?
- Jeigu jie būtų apsilankę Gruzijoje ir Pietų Osetijoje norėdami suvokti situaciją ir padaryti teisingas išvadas, būtų visiškai suprantama. Tačiau nei P.Vaitiekūnas, nei V.Adamkus į Pietų Osetiją nevažiavo. Informaciją jie gaudavo tik iš gruzinų. Ačiū Dievui, kad bent P.Vaitiekūnas su mūsų ambasadoriumi Gruzijoje kalbėjosi.
- Aukščiausi mūsų šalies pareigūnai leidžia suprasti: dėl Gruzijos karo Lietuvos ir Rusijos santykiai keisis į blogąją pusę. Jūsų tai negąsdina?
- Kodėl tai mane turėtų gąsdinti? Tai labiau turėtų gąsdinti Lietuvą, o ne Rusiją. Nemanau, kad Rusija imsis antilietuviškų veiksmų. Mes tikimės, kad ir Lietuva laikysis tokios pat pozicijos.
Nepraranda tikėjimo Vakarais
- Jums neatrodo, kad Vakarai paprasčiausiai išdavė Gruziją?
- Jei mus šiemet būtų pakvietę į NATO, rusai nebūtų mūsų puolę. Kiekvieno gruzino pralietu krauju suteptos rankos tų žmonių, kurie atsisakė mus pakviesti.
Bijau, kad nepasikartotų Ribentropo-Molotovo paktas. Tačiau dabar nenorėčiau sakyti, kad mus išdavė. Tikiu demokratija, pasaulio bendrija ir žmonėmis, kurie gyvena tomis vertybėmis. Dar kartą sakau: reikia nesvarstyti, o veikti – įvesti tarptautines pajėgas į Gruziją.
- Tai ar jums neskaudu, kad jie dar nepradėjo veikti?
- Skaudu. Tačiau negaliu atsakyti į šį klausimą. Vis dėlto dar tikiu, kad tokia pagalba bus suteikta. Bet jei Vakarai mus paliks vienus prieš Rusiją, tuomet šalis, kurios pavadinimas „Gruzija“, nustos egzistavusi.
Bet kokiu atveju mes iki galo laikysimės savo: Abchazija ir Pietų Osetija bus mūsų. Rusija mums nesutrukdys. Aš tik norėčiau pažvelgti į paprasto Rusijos žmogaus akis ir paklausti, kodėl jis nepagalvoja, kokią propagandą jam bruka valstybinė žiniasklaida.
- Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė, kuris, beje, yra gruzinas, aiškina: Gruzijos vadovybė yra pagrindinė šio karo kaltininkė. Be to, jis neslepia, kad Lietuvai nereikėtų remti Gruzijos.
- Man skaudu dėl tokių jo žodžių. Bet jis yra toks pat Rusijos pareigūnas, kaip ir kiti rusai. Man jo labai gaila. Užuojauta jam.
- Oficialiai Rusija skelbia, kad nutraukė karo veiksmus prieš Gruziją. Tačiau pranešama, kad, nepaisant Maskvos paskelbtų paliaubų, rusų kareiviai ir toliau siautėja Gruzijoje.
- Aš pats gimiau Gorio mieste, mano tėvai iš ten spėjo pabėgti. Mano draugai, mokyklos bičiuliai – visi yra ten. Jie skambina, prašo pagalbos, bet kaip aš galiu jiems padėti? Man labai sunku.
Tikrai galiu patikinti: karo veiksmai nėra nutraukti. Vakar jie vėl metė bombas ant Gorio miesto. Vykdomi tokie dalykai, apie kuriuos pasaulis jau seniai nėra girdėjęs: rusų kareiviai įsiskverbė gilyn į Gruzijos teritoriją
ir degino visus kaimus, esančius 25 kilometrai iki Gorio miesto, buvo prievartaujamos moterys, žudomi nekalti žmonės. Atėję kareiviai plėšikavo visuose namuose.
Kai buvo subombarduotas Gorio miestas, iš čia buvo išvaryti Raudonojo Kryžiaus atstovai. Pačiame mieste karinės technikos nėra – ji stovi apylinkėse. Galvojame, kad jie tuo neapsiribos ir žygiuos toliau.
Pradedami etniniai valymai. Tai yra XXI amžiaus genocidas. Tikiuosi, kad Hagos tribunolas ras visus kaltuosius. Artimiausiu metu pasaulis sužinos, su kokia Rusija jis turi reikalų. Visas pasaulis turi atsibusti ir praregėti: šiandien Gruzija, rytoj – kitos šalys.
Kalbino Sergejus Tichomirovas
