Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą.

REKLAMA

Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų. Paskiepijus tam tikrų profesijų atstovus, medikus ir kai kuriomis ligomis sergančius žmones, eilė skiepytis atėjo 80+ amžiaus grupei.

Vis dėlto jų iki šiol yra pasiskiepiję tik apie pusė, o skiepytis jie iki šiol vengia dėl įvairių priežasčių.

Teisinasi, kad yra mažai judrūs

Premjerė Ingrida Šimonytė dar prieš kurį laiką teigė, kad skiepijimo tempai šalyje jos netenkina. Vyriausybės vadovė dėl to keliavo į įvairias savivaldybes ir su jų vadovais kalbėjosi apie vakcinavimo procesą.

REKLAMA

Kaip vieną iš opiausių klausimų premjerė dar anksčiau išskyrė senjorų vakcinavimą.

Pasak premjerės patarėjos sveikatos klausimais Živilės Gudlevičienės, vizitų savivaldybėse metu buvo pastebėta, kad medikai ir savivaldybės vakcinuotis senjorus skatina, tačiau šie skiepų atsisako patys.

„Važinėjant po savivaldybes mes matėme didžiules pastangas tiek šeimos gydytojų, tiek mobilių komandų įvairiausiais būdais pasiekti tuos asmenis ir juos paskiepyti. Mano nuomone, maksimalios pastangos įdėtos ir kiek pasiskiepijo, tiek, ko gero, jų ir buvo norinčių bei galinčių“, – tv3.lt komentuoja Ž. Gudlevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, premjerės patarėja įžvelgia būdų, kaip vyriausius šalies gyventojus dar būtų įmanoma paskatinti skiepytis.

„Manau, nedidelė dalis jų dar pasiskiepys kai įvyks visuotinė vakcinacija. Kai jaunesni asmenys važiuos skiepytis į vakcinacijos centrus, galbūt jie gali paimti ir paskiepyti senjorą. Manyčiau, tik tokios priemonės dar galėtų suveikti – šeimos narių aktyvus laiko, žinių investavimas, gebėjimas įtikinti“, – sako Ž. Gudlevičienė.

Specialistė teigia, kad vakcinuotis nesutinkantys senjorai savo sprendimą grindžia menku judrumu. Jie esą nėra aktyvūs, todėl yra įsitikinę, kad skiepytis jiems nebūtina.

„Bendraujant su visuomene, su įstaigų darbuotojais pagrindinė išsakoma nuomonė yra, kad jie mažai judrūs asmenys. Sako, kad niekur nevaikšto, todėl mano, kad jiems jau nebereikia skiepytis ir kad jų rizika yra labai nedidelė“, – pasakoja Ž. Gudlevičienė.

Premjerės patarėja sako, kad senjorai dažnu atveju prašo paskiepyti jų aplinkos žmones, kad šie saugiai galėtų atvykti aplankyti senjorų.

REKLAMA
REKLAMA

Jau siūlo vakcinuotis namuose

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta sako, kad SAM visada siekė vakcinuoti visas amžiaus grupes nepriklausomai nuo to, kiek kuri grupė yra suvakcinuota. A. Šuksta pastebi, kad didžioji dalis skiepą gauti norėjusių asmenų jau yra paskiepyti, tačiau suvakcinuotų žmonių procentą dar vis dėlto galima didinti.

„Dažniausias argumentas, kodėl ši amžiaus grupė nepasiekė norimos 70 proc. ribos yra mobilumas. Kitaip tariant, tokio amžiaus asmenims yra sudėtinga be kitų asmenų pagalbos nusigauti į vakcinavimo centrą bei užsiregistruoti net ir trumpuoju numeriu 1808. Nepaisant to, kad giminaičiai ar artimieji gali pagelbėti, suprantame, kad taip pat reikia ir papildomo ministerijos žingsnio – atgabenti vakciną prie slenksčio“, – tv3.lt komentuoja A. Šuksta.

Tam yra parengtos kelios priemonės, kurių dalis, kaip sako ministerijos atstovė, jau yra įgyvendinamos. Šiuo metu jau yra didinamas mobilių komandų skaičius.

REKLAMA
REKLAMA

„Specialistas, kuris gali atlikti vakcinaciją, vyksta į nutolusias gyvenvietes ir, paprastai tariant, eina nuo durų iki durų, teiraujasi žmonių, ar jie yra susivakcinavę, o jei ne – teiraujasi motyvų, kodėl to nepadarė, atsako į aktualius klausimus ir, žinoma, pasiūlo vakcinuotis, nes su savimi turi vakciną“, – pasakoja A. Šuksta.

Be to, senjorai yra skatinami skiepytis savo pamėgtose vietose.

„Veikia „Kraujo centro“ palapinės, kuriose žmonės gali vakcinuotis be išankstinės registracijos. Vietos yra specialiai parenkamos tokios, kur yra didžiausia tikimybė, kad tokio amžiaus žmonės gali praeiti. Tai yra turgavietės, miestų centrai“, – sako A. Šuksta.

Be jau įgyvendinamų priemonių, ministerija turi planų ateičiai: „Bus įtraukiami ir medikai papildomai prašant jų skambinti, susisiekti su visais savo pacientais, kurie yra nesvarbu kokios amžiaus grupės, su žinia, kad vakcinacija jų laukia. Nekalbu vien apie 80+ m. amžiaus grupę, bet ir apie jaunesnius asmenis.“

REKLAMA
REKLAMA

Ministerija primena, kad virusas didžiausią pavojų kelia 65+ amžiaus grupėms priklausantiems asmenims, nors dėl atsiradusių viruso mutacijų į ligonines patenka vis jaunesni žmonės.

Pasigenda kokybiškos komunikacijos

Užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad komunikuoti apie skiepus valstybei reikėtų kitaip. Apie vakcinas pirmiausia turėtų kalbėti tik specialistai, o žmonėms reikėtų pateikti atsakymus į visus jiems kylančius klausimus.

„Kadangi buvo nutarta suplakti į vieną ir užkrečiamųjų ligų kontrolę, ir stebėseną, ir švietimą, todėl turime tokį rezultatą. Reikia paprasčiausiai grįžti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų apie komunikaciją dėl skiepų.

Dalyvavau ne vienuose mokymuose dėl komunikacijos apie skiepus. Tai yra ypatinga specifika, skiriasi nuo komunikacijos apie ligą ar sveiką gyvenseną. Neužtenka vien kažką pasakyti ar moralizuoti“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Apskritai skiepų tema visuomenei yra jautri, todėl kaip ir bet kokia kita sveikatos priežiūros paslauga, taip ir skiepai turi būti visiems prieinami bei priimtini.

Kaip sako S. Čaplinskas, sprendimas skiepą atvežti prie durų geras, „bet jeigu skiepas atvažiuos prie durų, o jų niekas neatidarys?“

„Čia yra akivaizdi bėda – komunikacija ir švietimas turi būti teisingas bet kuriais sveikatos klausimais, o ypač apie skiepus. Skiepijami sveiki žmonės, o vaistus vartoja sergantys. Tai visiškai kita psichologija, žmonės visiškai kitaip galvoja.

Kai kalbama apie Covid-19, kai iš vienos pusės dauguma žmonių serga lengvai, o iš kitos pusės skiepai buvo sukurti labai greitai – kai kurie žmonės nesupranta ir abejoja jų saugumu bei efektyvumu“, – sako profesorius.

S. Čaplinsko nuomone, nenorui skiepytis įtakos taip pat gali daryti ir socialiniai tinklai. Šiais laikas savo nuomone ir nepatikrintais faktais dalintis gali kiekvienas, todėl užkibti ant melagienų kabliuko yra itin paprasta.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu žmogus negaus atsakymo į jam rūpimą klausimą dėl skiepo, tai jis paprasčiausiai susilaikys nuo skiepo. Susilaikymas gali būti ilgesnis ar trumpesnis laiko perspektyvoje, bet tai gali kainuoti labai brangiai tiek konkretaus žmogaus, tiek jo artimųjų ar visos visuomenės sveikatai“, – komentuoja S. Čaplinskas.

Statistikos departamento duomenimis, abejomis vakcinų nuo Covid-19 dozėmis yra paskiepyta vos daugiau nei pusė vyresnių nei 80 m. amžiaus asmenų.

Bent vieną vakcinos dozę yra gavę 53,7 proc. visų šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų.

Vakcinavimo tempais Lietuvoje pirmauja 70–74 m. amžiaus grupė. Bent vieną vakcinos nuo Covid-19 dozę yra gavę 70,3 proc. jai priklausančių asmenų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų