REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Šis siūlymas susilaukė valdančiosios koalicijos kritikos, esą tai perteklinė priemonė. Vis dėlto, šį prezidento siūlymą ekspertai vertina skirtingai – pasak ekonomisto Romo Lazutkos, tai yra logiška priemonė, taikoma kitose šalyse, tuo tarpu politologė Rima Urbonaitė pasigedo detalesnio paaiškinimo, kaip būtų galima finansuoti šį pasiūlymą.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Šis siūlymas susilaukė valdančiosios koalicijos kritikos, esą tai perteklinė priemonė. Vis dėlto, šį prezidento siūlymą ekspertai vertina skirtingai – pasak ekonomisto Romo Lazutkos, tai yra logiška priemonė, taikoma kitose šalyse, tuo tarpu politologė Rima Urbonaitė pasigedo detalesnio paaiškinimo, kaip būtų galima finansuoti šį pasiūlymą.

REKLAMA

Prezidentūra pranešė, jog NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

NPD dydžiui netaikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. 20 proc. nuo 87 eurų yra 17,4 euro. Būtent tokią papildomą sumą į rankas už kiekvieną vaiką gautų dirbantys tėvai. Anksčiau galiojęs papildomas NPD tėvams buvo panaikintas įvedus vaiko pinigus. Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

REKLAMA
REKLAMA

Papildomą NPD už vaiką prisitaikytų ne tik turintys darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas.

REKLAMA

GPM įstatymo pataisas prezidentas pasirašė po pirmadienį vykusio susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos nariais, kuriame aptartos šeimų stiprinimo priemonės bei tai, kaip reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, skatinti įsipareigojimus šeimai.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais, tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasirodymas prieš rinkimus

MRU politologės Rimos Urbonaitės teigimu, panašūs prezidento pasiūlymai bus sutinkami teigiamai. Vis dėlto, politologei kyla klausimų, ar prezidentas turi planą, kaip tokius pasiūlymus įgyvendinti.

„Prezidento pasiūlymai, kurie gali papildyti piliečių kišenes, bus sutinkami pozityviai. Natūralu, kad prezidentas galvoja ir apie savo įvaizdį ir apie reitingus.

Kas svarbiausia – kad nebūtų nuklystama į pažadų mėtymus. Kuomet yra siūloma kas nors, kas reikalauja papildomų investicijų, ar sumažėja biudžeto įplaukas, turi siūlyti kaip skyles užlopyti. Kol kas to iš prezidentūros negirdėjau. Tai irgi yra signalas, kad prezidentas yra labiau linkęs mėtytis siūlymais ir mažiau galvoja, kaip tuos siūlymus įgyvendinti, kokios bus pasekmės“, – teigė R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak R. Urbonaitės, neturėtų stebinti ir kilęs konfliktas tarp valdančiosios daugumos ir prezidentūros – esą tai įprasta būsena.

„Konfliktas su valdančiaisiais yra nuolatinė būsena, kurią stebime ne pirmus ir ne antrus metus. Tai mūsų nei kiek nestebina. Pats konfliktas galbūt ir nėra tikslas, bet prezidentas žiūri labai paprastai – aš pasiūliau, pasiūlymas gražus, o valdantieji nepriėmė, pasielgė negražiai. Štai ir viskas, nereikia viso to klausimo labai komplikuoti“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, jog artėjant rinkimams pasiūlymų, susijusių du didesnėmis išmokomis ar lengvatomis galime tikėtis tik daugiau – kandidatams į prezidentus tokie pasiūlymai leidžia susilaukti teigiamo dėmesio, neprisiimant daug atsakomybės.

REKLAMA

„Reikia parodyti, kad kiti yra blogesni, arba kiti yra mažiau dosnūs, nei jis. Tai bus pakankamai įprasta būsena iki pat rinkimų, su laiku tai net aštrės.

Šiuo klausimu yra lengva manipuliuoti, nes prezidentas neatsako už finansinius sprendimus, tai yra ne jo atsakomybė. Jis turi pakankamai laisvas rankas pateikti pasiūlymus, tuo žongliruoti“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, jog panašių pasiūlymų teikimą G. Nausėda jau buvo išnaudojęs 2019 m. rinkiminės kampanijos metu, nors vėliau prie daugelio programinių tikslų nebuvo sugrįžta. Savo ruožtu, lengvatų ir išmokų klausimus išnaudoja ir valdantieji.

„Kai G. Nausėda kandidatavo 2019 m., jis turėjo labai tikslią programą, su tiksliais skaičiais. Bet ta programa yra visiškai dingusi, jos nebėra, neįmanoma surasti. Bet programa buvo labai tiksli, lyg G. Nausėda būtų kandidatavęs ne į prezidento, o į premjero postą.

REKLAMA

Valdantieji irgi apie tai galvoja. Nepasakyčiau, kad valdantieji labai taupo pinigus. Tai nulemia ir ankstesnių krizių pamokos – pavyzdžiui Kubiliaus vyriausybės. Konservatoriai dabar elgiasi priešingai – nesibodi nei skolintis, nei kelti įvairias išmokas, minimalų atlyginimą“, – teigė R. Urbonaitė.

Kitose valstybėse taikoma praktika

VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutkas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu šeimoms skiriami vaiko pinigai statomi prieš pasiūlymą įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) šeimoms, nors kitose valstybėse, taikomos abi priemonės.

„Atkreipčiau dėmesį, kad tai yra du instrumentai, kurie vienas kito nedubliuoja ir yra abu taikomi kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra išmoka kiekvienam vaikui apie 200 eurų, ir skaičiuojamas NPD šeimai – neapmokestinamas minimumas duoda apie 100 eurų vaiko naudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje dažnai renkamasis vienas arba kitas kelias. Kubiliaus vyriausybės laikotarpiu vaiko pinigai buvo panaikinti, tada vėliau įvestas neapmokestinamas minimumas. Skvernelio vyriausybė pasiūlė panaikinti NPD šeimoms ir įvesti vaiko pinigus, tokia sistema liko iki dabar. Taigi, Lietuvoje renkasi vieną arba kitą kelią, nors tai nėra būtina“, – teigė R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, taikyti abi priemones – tiek vaiko pinigus, tiek papildomą neapmokestinamų pajamų dydį šeimoms yra logiškas žingsnis, mat kiekviena priemonė turi ir privalumų ir trūkumų.

„Šie instrumentai taikomi kartu, nes kiekvienas iš jų turi neigiamą ir teigiamą pusę. Vaiko pinigai yra universali priemonė, t.y priklauso kiekvienai šeimai, kuri turi vaikų. Tai žinoma gerai, kad priklauso kiekvienam. Bet yra ir neigiama to pusė – tai gali sumažinti paskatas dirbti, ypač daugiavaikėms šeimoms, mat pajamos iš vaiko pinigų duoda šeimai pajamas. Jeigu tos šeimos narys, pavyzdžiui vieniša mama, daug neuždirba, ji gali apskritai nuspręsti nedirbti. Taigi, ši priemonė kritikuojama kaip skatinanti nedarbą.

REKLAMA

O neapmokestinamas minimumas atitinkamai irgi turi teigiamą ir neigiamą pusę. Vienavertus, skatina dirbti, nes nedirbantys asmenys nepasinaudos neapmokestinamu minimumu. O neigiama pusė – tėvai, kurie negali dirbti dėl įvairių priežasčių, nepasinaudoja lengvata.  Kiekvienas instrumentas turi po neigiamą ar teigiamą požymį, kai jie yra apjungiami, paramos šeimai problema yra sprendžiama efektyviau“, – pabrėžė R. Lazutka.

R. Lazutka taip pat kritikavo valdančiųjų dviveidiškumą – praeityje būdami opozicijoje, valdančiųjų politikai kritikavo vaiko pinigų išmokos įvedimą ir teigė, jog neapmokestinamas pajamų dydis šeimoms yra tinkama priemonė.

REKLAMA

„Kai dabartiniai valdantieji (liberalai ir konservatoriai) buvo opozicijoje ir LŽVS įvedė vaiko pinigus, panaikindami neapmokestinamą minimumą vaikams, dabartiniai kritikai buvo nepatenkinti. Dabartinė finansų ministrė ir premjerė abi pasisakė, kad valstiečiai daro blogai, mat vaiko pinigai bus mokami visiems, o neapmokestinamas minimumas yra geras instrumentas. Matome situaciją, kuomet politikai pereidami iš koalicijos į opoziciją ar atvirkščiai, keičia ir savo nuomonę – nepriklausomai nuo to, sprendimas geras, ar ne“, – sakė ekonomistas.

Ekonomistas taip pat įvertino ir prezidentūros siekį finansuoti reformą iš didesnio mokesčių progresyvumo – pasak jo, tai yra visiškai įmanoma.

„Tai laisvai įmanoma. Galima ne tik 60, bet ir 600 mln. eurų nesunkiai surinkti, nes mokesčių dabar surenkama labai mažai“, – teigė R. Lazutka.

 

Nerašykite apie pažaduką bankų atstovą Lietuvos tautai ,prieš ateidamas į prezidento pareigas ,šis žmogas sakė kad bus Lietuviškas bankas ,bet jis apgavo visą tautą ,valstybę apagavo ,Rinkite jį dar kartą ir liksite be kelnių .
Rinkimai artėja, aukštas gražus vėl makaronus kabina.
Turim reto bukumo populistą, prezidentą komunistą nausėdą.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų