Projektą įregistravę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Valdas Rakutis ir Audronius Ažubalis siūlo pagrindinį įrašą oficialiuose dokumentuose rašyti lietuviškai adaptuota forma, o autentiška vardo ir pavardės forma asmens prašymu galėtų būti pateikiama kaip papildomas įrašas.
Lietuvos piliečio, sudariusio santuoką su užsieniečiu ir pasirinkusio jo pavardę, taip pat nelietuvių tautybės gyventojų ir jų vaikų vardai ir pavardės irgi būtų rašomos lietuviškai adaptuota forma, remiantis dokumento šaltiniu ir atsižvelgiant į lietuvių kalbos vardų bei pavardžių darybos taisykles.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą įregistravę Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas V. Rakutis ir parlamentaras A. Ažubalis ragina sugrįžti prie anksčiau jau siūlytos, bet neįtvirtintos iniciatyvos pagrindinį Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio įrašą palikti valstybinės kalbos sistemos dalimi, o autentišką asmenvardžio formą fiksuoti papildomai. Ji galėtų atsirasti papildomai paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Beje, įstatyme taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad šis papildomas autentiškos asmens vardo ir pavardės įrašas nėra prilyginamas pagrindiniam įrašui valstybine kalba ir nekeičia lietuviškai adaptuotos formos, naudojamos šalies institucijų oficialioje vartosenoje.
Įstatymo pataisas parengę konservatoriai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmenvardžių lietuviškai adaptuotos formos sudarymo, dokumento šaltinių pripažinimo, lotyniškosios transliteracijos ar transkripcijos, duomenų nurašymo, perrašymo ir papildomo įrašo pateikimo tvarką.
Pritarus projektui, anot V. Rakučio ir A. Ažubalio, būtų sukurta vientisa sistema. Jie taip pat pastebi, kad būtų išvengta dabartinio nenuoseklumo, kai nėra sistemiškai atsakoma, kaip turėtų būti elgiamasi su asmenvardžiais, kurių autentiška forma rašoma kirilica, graikų, arabų, hebrajų, kartvelų, indų, kinų ar kitais nelotyniško pagrindo rašmenimis.
„Siūlomas modelis visoms kalboms ir rašto sistemoms taiko tą patį principą: pagrindinė forma yra lietuviškai adaptuota, o autentiška forma arba jos lotyniškoji transliteracija ar transkripcija pateikiama papildomai. Projektu nesiekiama paneigti asmens intereso dokumente turėti autentišką savo vardo ir pavardės formą. Šiam interesui užtikrinti numatomas papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje“, – dokumento aiškinamajame rašte sako konservatoriai.
Beje, šis siūlomas modelis nėra naujas. Tokių iniciatyvų yra buvę ir anksčiau, tačiau jos nesulaukė pritarimo Seime.
Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato bendrąją taisyklę, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Jis taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų.
Kitų valstybių praktika
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius, šių metų liepos mėnesį išanalizavęs asmenvardžių rašymą dokumentuose Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Sakartvele ir Vokietijoje nurodo, kad šių valstybių reguliavimas skiriasi. Tačiau daugelis jų vienaip ar kitaip sprendžia valstybinės kalbos, originalios asmenvardžio formos ir tarptautinio identifikavimo santykį.
Kaip nurodoma analitinėje apžvalgoje, Latvijoje asmenvardžio latviška forma yra pagrindinė, privaloma forma, kuri oficialiuose registruose ir dokumentuose įrašoma pagal latvių kalbos taisykles be atskiro asmens prašymo. Originali forma yra papildoma: istorinė asmens pavardė arba originali asmenvardžio forma kita kalba, perrašyta lotyniškais rašmenimis, įrašoma tada, kai asmuo ar nepilnamečio asmens tėvai to pageidauja ir gali tai pagrįsti dokumentais.
Graikijoje civilinės būklės aktai sudaromi graikų kalba ir turi atitikti graikų kalbos gramatikos bei sintaksės taisykles. Užsienietiški vardai ir pavardės įrašomi graikų rašmenimis pagal tarimą ir lotyniškais rašmenimis originalia užsienio kalbos forma.
Anot apžvalgos, civilinės metrikacijos procesas Sakartvele vykdomas valstybine kalba, o asmens dokumentuose asmenvardžiai įrašomi kartvelų ir anglų kalbomis.
Vokietijos modelis irgi rodo, kad nelotyniški rašmenys dokumentuose nėra tiesiog perkeliami bet kokia originalo forma. Jeigu užsienio kalboje naudojami ne lotyniški rašmenys, asmenvardžiai perteikiami transliteruojant, o jeigu transliteracija neįmanoma – pagal skambesį ir vokiečių kalbos rašybos taisykles.
Seimui siūlys įteisinti asmenvardžius su diakritiniais ženklais
Asmenvardžių rašymo dokumentuose klausimas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą. Teisingumo ministrė R. Tamašunienė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių parlamentarų vardu ketina pateikti pernai įregistruotą jau penktą, patobulintą šiam klausimui spręsti skirtą dokumentą. Ji vėl siūlys nustatyti, kad piliečio vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.
R. Tamašunienė nepraranda vilties, kad Seime pavyks išspręsti šią problemą, leidžiant žmonėms vardą ir pavardę užrašyti originalia forma.
„Nuosekliai siekiame žmogaus pagrindinių teisių įgyvendinimo, jo teisės į originalią pavardę ir vardą užtikrinimo. Tai yra tapatybės žymuo, kuris rodo žmogaus ryšį tiek su tauta, tiek su savo gimine. Projektas ypač aktualus nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams, taip pat sudariusiems santuokas su kitos valstybės piliečiais ar anksčiau turėjusiems kitos valstybės pilietybę. Įstatymo pataisos užtikrins jiems lygias ir vienodas galimybes pasinaudoti įstatymo suteikiama teise užrašyti asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius originalia forma“, – Eltai yra sakiusi R. Tamašunienė.
Ji pastebi, kad lenkų tautybės piliečių varduose labai dažna raidė „ł“, tačiau viena raidė su diakritu užkerta galimybę užrašyti vardą ir pavardę originalia forma, tuo metu „w“, „ą“, „ę“ ir dažnus pavardėse dvigarsius „rz“ (liet. „ž“), „sz“ ( liet. „š“), „cz“ (liet. „č“) rašyti leidžiama.
Beje, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas L. Šedvydis kartu su grupe frakcijos kolegų ir Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilytė-Nielsen pernai irgi yra įregistravęs įstatymo pataisas dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.
Jei Seimas pritartų siūlymui, būtų leista tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais asmens vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis – su visais diakritiniais ženklais. Taip galėtų būti rašomi ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.
Jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, jie būtų nurašomi paraidžiui.
Vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos piliečio vardas ir pavardė taip pat galėtų būti nurašomi arba perrašomi, jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir jų vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Galimybė būtų sudaryta ir tais atvejais, kai Lietuvos pilietis vardą ar pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir jo asmenvardis šiais rašmenimis įrašytas dokumento šaltinyje.
Šia galimybe taip pat galėtų pasinaudoti tie, kurie pasirinko sutuoktinio pavardę, kuri įrašyta dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis. Diakritinius ženklus savo asmenvardžiuose galėtų naudoti ir tie, kurių tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Modernizavus gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas, L. Šedvydis nemato technologinių kliūčių įgyvendinti pasiūlytą dokumentą.
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės. Tačiau galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais įstatymas šiuo metu nenumato.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
