Tokią Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Užsienio investuotojai ir rangovai yra dvi skirtingos kategorijos. (...) Todėl jeigu rangovai susiję su užsienio valstybių subjektais, kurių interesai yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, įtvirtintiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, tai imtų kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir tokios kompanijos ar jų valdomos įmonės dalyvauti Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose negalėtų“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė L. Kasčiūnas
„Tikslas yra čia ne tiek kažką eliminuoti, bet atidaryti duris skaidrioms vakarietiškoms kompanijoms, kurios tuos pačius darbus galėtų atlikti artimiausią dešimtmetį ar net du“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas priminė, kad šią vasarą paskelbto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadoje konstatuojama, kad Rusijos korporacija „Rosatom“, naudodamasi jos valdoma bendrove „Nukem“, siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir poliniams procesams.
Taip buvo siekiama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos remiamiems strateginiams projektams netoli Lietuvos: naujų atominių elektrinių, elektros jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama AE pagaminta elektra, statybai, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimui šiuose projektuose.
„Rosatom“ planuoja dalyvauti naujuose Ignalinos atominės elektrinės uždarymo konkursuose ir tai kelią klausimą, ar tokie planai ir dabartinė faktinė situacija atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Maždaug prieš metus Seimas priėmė pataisas, įpareigojančias teisėsaugą tikrinti į strategines įmones investuojančias užsienio bendroves. Tikrinami jų ryšiai su užsienio šalių priešiškomis tarnybomis, nusikalstamomis struktūromis, totalitariniais politiniais režimais ir kita informacija, kurią turi tik specialiosios tarnybos.
